Pavyzdžiui, M.Biliuką domina tai, kodėl į kitą šalį emigravusiam žmogui
padidėja rizika patirti miokardo infarktą. Arba kokio tipo asmenybės
dažniau serga širdies ligomis.
„Yra tokių širdį veikiančių dalykų, kurių neišsiaiškinęs gydytojas bus
pasmerktas nesėkmei“, - įsitikinęs M.Biliukas.
Todėl dalyvaudamas tarptautiniuose kongresuose jis nepraleidžia
paskaitų, patvirtinančių jo mintį, jog pacientui galima padėti ne tik
injekcijomis ar tabletėmis.
Būtina atsipalaiduoti
Vilniečiui gydytojui jau anksčiau buvo žinoma, kad depresija, kaip ir
rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ir cukrinis diabetas
skatina išeminės širdies ligos vystymąsi.
Ir atvirkščiai - depresija neretai išsivysto susirgus kokia nors
širdies liga, ypač po miokardo infarkto.
„Infarktas pažeidžia ne tik širdį - žmogus patiria ir psichologinę
žalą. Dėl to vystosi depresija, o ši liga skatina pakartotinį miokardo
infarktą. Susidaro uždaras ratas“, - pasakojo M.Biliukas.
Europos mokslininkai atrado, kad vienas patikimiausių vaistų po patirto
miokardo infarkto - užsiėmimas kokia nors atpalaiduojančia veikla - joga, meditacija, kvapų, meno ar poezijos terapija.
Pacientai, kuriems po miokardo infarkto buvo taikoma tokia
terapija, sulaukė akivaizdžios naudos - praėjus pusei metų, gyveno
daugiau tokių pacientų nei tų, kurie tokios pagalbos negavo.
Šokiai geriau nei bėgimas
Dar geresnių rezultatų pasiekta taikant šokių terapiją - tyrimais
įrodyta, kad jos teigiamas poveikis žmonėms, patyrusiems širdies
operaciją, tęsiasi net dvejus metus.
Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje buvo atlikti tyrimai,
kuriuose dalyvavo per 100 tūkst. pacientų. Vidutinis jų amžius - 60
metų. 50 proc. pacientų buvo po aortos ar koronarų šuntavimo operacijos,
kiti - po širdies arterijos plėtimo specialiu balionu, kitų invazinių
procedūrų.
Tiriamieji pacientai gėrė visus jiems priklausančius vaistus. Be to,
dalis jų 12 savaičių kasdien mažiausiai tris, daugiausiai - 21 minutę
skyrė lėtam valsui.
„Tie, kurie šoko, jautėsi žymiai geriau, jų sveikatos rodikliai buvo
daug geresni. Ypač šokis buvo naudingas
psichikai - pacientai mažiau skundėsi depresija, nerimu“, -
mokslininkų atradimus komentavo M.Biliukas.
Ar ne paprasčiau būtų tiesiog pasimankštinti, pabėgioti ristele?
„Šokant fizinis ir emocinis krūvis tai padidėja, tai sumažėja. Taip pat
- ir pulsas. O tai širdį treniruoja geriau nei tolygus bėgimas“, -
paaiškino kardiologas.
Tačiau gydytojas nesiryžtų tvirtinti, kad padeda bet kokie šokiai – kitų šokių poveikis
nebuvo tirtas.
Padeda net giesmės ir mantros
Širdį pasiekia ir dvasinė veikla. Italų mokslininkai atliko tyrimą: viena grupė širdies ligomis sergančių
ligonių giedodavo „Ave, Marija“, kiti kalbėdavo mantras.
„Rezultatai buvo tokie: visų tyrimo dalyvių širdys plakė ramiau,
sumažėjo kvėpavimo dažnis, ypač sumažėjo diastolinis kraujo spaudimas“,
- pasakojo medikas.
Tokios ritmingos, susikaupimo reikalaujančios, o kartu atpalaiduojančios
apeigos, pasak jo, prilygsta moderniausiems vaistams, kurių paskirtis -
blokuoti neuroendokrininę sistemą ir stabdyti širdies ligų vystymąsi.
Širdies priešai ir draugai
Jau seniai pastebėta, kad nuo išeminės širdies ligos dažniau miršta tie,
kurie yra impulsyvūs, trokšta garbės,
nesugeba atsipalaiduoti. Tai A tipo asmenybės atstovai. Išemine širdies liga
jie serga du kartus dažniau, o miokardo infarktą patiria penkis
kartus dažniau nei B tipo asmenybės - atsipalaidavę, mažiau agresyvūs,
neskubantys žmonės.
Išeminę širdies ligą ar jos progresavimą paskatinti gali ir stresas.
Dvasinis stresas greičiau nei fizinis sukelia deguonies deficitą širdies
raumenyje.
Padidėjusios rizikos mirti grupėje atsiduria ir žmogus, netekęs mylimojo.
Ne mažiau psichologiškai pažeidžia ir karjeros žlugimas, skyrybos,
kraustymasis iš vieno regiono į kitą, rimti finansiniai sunkumai,
teisinės bylos.
Širdį veikia net ir tai, kiek gerų draugų, artimų giminaičių turi
žmogus. Vienišiai serga dažniau.
Socialiai izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo miokardo infarkto.
Pavyzdžiui, emigracija į svetimą šalį išeminės širdies ligos riziką padidina 5 kartus.
Kenkia ir kasdieniai stresai darbe, kai žmogui keliama daug reikalavimų,
o jis pats mažai ką gali pakeisti, didelė kontrolė, rutina, prievarta,
lenktyniavimas.
Pastebėta, kad kuo liberalesnėje aplinkoje gyvena žmonės, tuo jie
sveikesni.
Pykti - irgi pavojinga. Po intensyvaus pykčio dvi valandas
tęsiasi padidėjęs miokardo infarkto pavojus.