Tuo tarpu kolegės iš Prancūzijos laukė nusivylimas. Tą patį tyrimą
atlikę medikai patarė jai kreiptis į savo gydytojus, mat įtaria
prasidėjusią lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
„Keista. Aš juk nieko blogo nejaučiu“, - gūžtelėjo pečiais Evelyne ir,
išėjusi iš ligoninės, užsitraukė cigaretę.
Tokia reakcija nenustebino Kopenhagos universiteto ligoninėje dirbančio
gydytojo Asgero Dirkseno. „Retėjant kaulams, žmogus irgi nieko
nejaučia. O sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, vaizdžiai kalbant,
retėja plaučių audinys“, - žurnalistams paaiškino gydytojas.
Ši santykinai dar nauja liga - ketvirtoji mirties priežastis pasaulyje.
Dažniau mirštama tik nuo vėžio, išeminės širdies ligos ir kraujagyslių
ligų. Bet jau 2020 metais lėtinei obstrukcinei plaučių ligai planuojama
trečioji vieta tarp visų mirčių priežasčių.
Jos pradžios daugelis nepastebi. Kartą ar du kartus per savaitę rytais
ima kamuoti kosulys. „Peršalau“, - tokia mintis aplanko dažną. Bet
kosulys nepraeina, ima kartotis vis dažniau.
Tik tuomet, kai liga būna gerokai pažengusi į priekį, žmogus
susizgrimba: kažkas negerai. Kvėpavimas tampa paviršutiniškas,
organizmui ima stigti deguonies. Net ir lengvas fizinis krūvis sukelia
dusulį, atsiranda skreplių.
Ir nors liga vystosi lėtai, jos sukelti pokyčiai - negrįžtami. Lėtine
obstrukcine plaučių liga susirgęs žmogus miršta nuo ligos sukeltų
komplikacijų.
Įvairiais duomenimis, lėtine obstrukcine plaučių liga skirtingose šalyse
serga apie 3,5-5,4 procento žmonių. Manoma, kad Lietuvoje sergamumas
turėtų būti dar didesnis, mat čia labiau paplitęs rūkymas.
Cigarečių rūkymas - 90 procentų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos
diagnozių kaltininkas. Šios ligos taikiniu gali tapti bet kuris rūkantis
žmogus.
„Suserga net ir tie, kurie atsikratė šio žalingo įpročio“, - nustebino
danų gydytojas A.Dirksenas.
Štai jo pacientas Sjorenas rūkyti pradėjo būdamas 15 metų. Po dvylikos
metų metė ir daugiau neberūkė. O plaučių liga jį užklupo tik prieš
keletą metų.
„Pajutau, kad greitai pavargstu, tapo sunku lipti laiptais. Be to, ėmė
kamuoti dusulys, pradėjau nuolat kosėti“, - pirmuosius požymius
prisiminė Sjorenas.
Daugelis pacientų ligos simptomus pajunta maždaug apie 40-60-uosius
gyvenimo metus.
Į pirmuosius nerimo signalus - paviršutinišką kvėpavimą, dusulį,
skrepliavimą ar kosėjimą jie numoja ranka. Esą tai - dėl rūkymo. Arba
normali senėjimo proceso dalis.
Bet tik tol, kol visi šie požymiai itin nesustiprėja. Liga kartais
paūmėja taip staiga, kad žmogų tenka guldyti į ligoninę arba gabenti
tiesiai į reanimaciją.
Pirmiausia pacientams atliekamas tyrimas spirometru. Kartais - ir
kompiuteriniu tomografu. Jis padeda nustatyti, kiek liga yra pažeidusi
plaučius.
Nustačius diagnozę, pacientams tenka visą gyvenimą vartoti vaistus,
lėtinančius ligos progresavimą, mažinančius jos paūmėjimo tikimybę. Ir,
žinoma, tenka mesti rūkyti, jeigu to nepadarė iki tol.
Kopenhagoje gyvenančią Erną mesti rūkyti privertė tik lėtinė obstrukcinė
plaučių liga.
Erna jau yra įpusėjusi devintąją dešimtį. Rūkė ji visą gyvenimą ir net
neketino mesti. „Užaugau rūkalių aplinkoje. Rūkė tėvai, sesuo.
Atrodė, nieko su manimi nenutiks“, - Erna, kaip ir kiekvienas, vylėsi,
kad bėdos ją aplenks.
Neaplenkė. Apie tai, kad serga sunkia plaučių liga, moteris sužinojo
artėjant 80-mečiui. Tada cigaretes ir pakeitė vaistais.
Dar neseniai Erna sunkiai įlipdavo į trečiąjį namo aukštą. Dusdavo nuo
kiekvieno aktyvesnio judesio. Dabar ji kartais pasiryžta ne visai
trumpiems pasivaikščiojimams prie jūros.
„Gydytojas neleidžia sustingti. Mankšta - geriausias vaistas“, -
patikino moteris. Dabartinį savo gyvenimą Erna palygino su vairavimu
ant ledo: „Judi į priekį, tačiau daug atsargiau“.
Testas. Gal jau laikas pas gydytoją?
Ar dažnai kosite daugelį dienų?
Ar dažnai skrepliuojate?
Ar kvėpuojate sunkiau nei kiti jūsų amžiaus žmonės?
Ar rūkote arba esate rūkęs?
Ar jūsų būste ir darbo vietoje yra kenksmingų dulkių bei cheminių
medžiagų?
Ar jums per 40 metų?
Jei į daugelį šių klausimų atsakymai yra teigiamai, - pats laikas
atlikti kvėpavimo funkcijos tyrimą.