Pūslelinę sukelia herpeso virusas. Išvertus iš graikų kalbos, „herpo“
reiškia šliaužti.
Šis virusas, patekęs į žmogaus organizmą, visam gyvenimui įsikuria
nervinėse ląstelėse ir ten tūno. Vos tik žmogus persišaldo, patiria
nervinę įtampą, kenčia nuo vitaminų trūkumo, virusas paūmėja. Tuomet
lūpas nusėja pūslelės.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, įvairiais herpeso
virusais gali būti užsikrėtę nuo 60 iki 95 procentų žmonių.
- Ar įmanoma sustabdyti herpeso viruso plitimą? - paklausiau gydytojo
dermatovenerologo Redžinaldo Narbuto.
- Daugelis žmonių, kurie kreipiasi į medikus, būna išbandę įvairiausių
liaudies medicinos priemonių. Vieni lūpų pūsleles vilgė odekolonu,
salicilo ar kamparo spiritu, žibalu, kiti - dantų pasta, cinko tepalu.
Buvo net moterų, kurios pūslelinę gydėsi siera, išsiskiriančia ausyje.
Tokie gydymo būdai nėra geri, nors ir padeda atsikratyti lūpų niežėjimo
ar dilgčiojimo. Dezinfekavimo priemonės džiovina vandeningas balkšvas
pūsleles, todėl greičiau susiformuoja šašas, tačiau tai nesustabdo
viruso dauginimosi.
Užgijus šašams, kartais ant lūpų lieka ryškių dėmių, randelių.
Pūslelėmis nusėtas lūpas tepant priešvirusiniais vaistais, žmogus ne tik
greičiau pasveiksta - pūslelinė ima rečiau kartotis.
Todėl kai kurie žmonės, užsikrėtę šia infekcija, serga vos kartą per
keletą metų, o kitus lūpų pūslelinė kamuoja vos ne kas mėnesį.
- Kaip užsikrečiama šia liga?
- Dažniausiai herpeso virusas žmogaus į organizmą patenka dar
vaikystėje. Neretai platintojais tampa tėvai.
Pavyzdžiui, pūsleline serganti motina ragauja iš kūdikio buteliuko arba
nučiulpia žinduką - esą, kad neliktų bakterijų. Taip virusas iš
motinos burnos patenka vaikui.
Pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 5-19 dienų. Iš pradžių ant
paraudusios odos iškyla pūslelės, pilnos skaidraus skysčio, vėliau jis
sudrumstėja. Prireikia poros savaičių ir daugiau, kad pažeista vieta
užgytų.
Jei virusas patenka į burną, parausta gleivinė, ją ima perštėti.
Vaikai, pirmą kartą susirgę šia liga, jaučiasi ypač blogai jaučiasi.
Jiems gali pakilti temperatūra, išopėti burna. Dėl infekcijos gali
padidėti limfmazgiai, vystytis dantenų uždegimas.
- Kokie negalavimai kamuoja suaugusius žmones, užsikrėtusius infekcija?
- Pirmoji viruso ataka būna ypač sunki - ligonį vargina silpnumas,
karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai.
Jei virusas pažeidžia veidą, jis gali komlikuotis trišakio nervo
uždegimu, tada ypač smarkiai skauda galvą.
Pūslelės gali išplisti po visą kūną. Virusui pažeidus didelį odos
plotą, į atsivėrusias opas gali įsiskverbti ir kitos infekcijos.
Herpeso virusu įmanoma užsikrėsti ir intymių santykių metu, virusas gali
patekti į lytinių organų gleivinę. Šią pūslelinės formą ypač sunku
gydyti, ji dažnai kartojasi. Agresyvų virusą sunku paveikti net
vaistais.
- Ką daryti, kad liga kuo rečiau pasikartotų?
- Kartą pūsleline susirgę žmonės turi atminti - jų organizme virusas
įsikūrė visam gyvenimui. Jie turi rūpintis ne tik savo sveikata, bet ir
saugotis, kad neužkrėstų kitų, ypač vaikų.
Liga rečiau kartojasi, jei žmogus grūdinasi, racionaliai maitinasi. Kad
pūslelinė rečiau užkluptų, būtina išgydyti nesveikas dantų šaknis,
lėtinę anginą, virškinamojo trakto negalavimus.
Ypatingais atvejais gydytojai skiria specialias organizmo atsparumą
didinančias priemones.