Kiekvienas žmogus yra potencialus virusų ar bakterijų nešiotojas. Net pats nesirgdamas, jis gali skleisti užkratą kitiems. Vienas tokių pavojingų užkratų – hepatitas A. Lengvai plintanti kepenų liga gali būti kontroliuojama skiepais. Deja, jie nėra privalomi niekam – net ir tiems, kurie gamina mums maistą.
Vienas virėjas – 49 pacientai
Virusinės kepenų infekcinės ligos hepatito A pavadinimą linksniuoti itin gerai išmoko latviai, kai juo 2008 metais susirgo vieno Rygos žuvies restorano klientai. 49 asmenys sunegalavo nuo maisto, kurį paruošė vos vienas užsikrėtęs virėjas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, tais pačiais metais Latvijoje nustatyta virš 700 hepatito A atvejų, penki baigėsi mirtimi. Išsiaiškinta, jog nemaža dalis susirgusiųjų apsikrėtė per maistą: ne tik restoranuose, bet ir mokyklų valgyklose.
Užsikrėtęs žmogus – lyg tiksinti bomba
Saugantis viruso labai svarbu paisyti asmens higienos, maisto gamybos sanitarinių reikalavimų. Ypač dažnai ligos židiniu tampa maitinimo įstaigos, kuriose dirba užsikrėtęs asmuo, pats nežinodamas apie užkratą.
Hepatito A viruso sukelta geltos eiga suaugusiesiems gali būti itin sunki: kuo žmogus vyresnis, tuo ligos komplikacijos pavojingesnės. Todėl suaugę žmonės turėtų itin susirūpinti, kadangi net pasiskiepijus vaikystėje, apsauga bėgant metams išnyksta.
Hepatitas A – ūmi liga, dažniausiai prasidedanti karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, stipriais, kartais net priepuolinio pobūdžio pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Po kelių dienų patamsėja šlapimas, išmatos praranda būdingą spalvą, pagelsta akys ir oda. Liga trunka apie mėnesį. Hepatitas A nesukelia ilgalaikių kepenų ligų, tačiau retais atvejais ji gali būti žaibinio kepenų pažeidimo ir mirties priežastimi. Kartais, persirgus sunkia geltos forma, gali prireikti kepenų transplantacijos.
Naujai epidemijai – idealios sąlygos
Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sergamumas gelta, kurią sukelia hepatito A virusas, gerokai sumažėjęs. Mažėjant persirgusiųjų hepatitu A, mažėja natūralus atsparumas ligai. Pavyzdžiui, 1999 metais Lietuvoje gelta persirgo virš 250 asmenų, vadinasi, tiek pat asmenų įgijo ir atsparumą virusui. 2008 metais per septynis mėnesius užregistruoti vos septyni ligos atvejai, o tai reiškia, kad natūralų imunitetą hepatitui A turinčių asmenų sumažėjo beveik 36 kartus, bet infekcija niekur nedingo. Todėl bėgant metams susidaro idealios prielaidos hepatito A epidemijai. Taigi, atsipalaiduoti nereikėtų – Latvijos pavyzdys rodo, kad keli ligos protrūkiai greitai gali pasiekti epideminį lygį.
Persirgti ar pasiskiepyti?
Hepatito A virusui atsparumas įgyjamas dviem būdais: persergant gelta arba skiepijantis. Hepatitas A gydomas specialia dieta, į veną lašinami tirpalai, skiriama medžiagų apykaitą reguliuojančių ir tulžies apykaitą gerinančių vaistų. Tačiau visame pasaulyje pripažintas efektyviausias apsaugos nuo hepatito A būdas – skiepai.
Vaikystėje pasiskiepijus nuo hepatito A, imunitetas išlieka 20 metų. Todėl šiandien maisto gamyboje dirbantiems asmenims, jei nuo šios ligos jie nebuvo vakcinuojami vaikystėje, turėtų būti privaloma skiepytis nuo hepatito. Užkratą nešiojantis virėjas, kaip žinia, – pavojingas lyg tiksinti bomba.