Tačiau jautresnės nervų sistemos žmonėms garsenybių netektis dažnai
virsta įkyria baime susirgti vėžiu - kancerofobija.
Kai kuriems žmonėms dieną naktį neduoda ramybės mintis, kad jie galėjo
paveldėti polinkį sirgti vėžiu.
Skųsdamiesi virškinimo sutrikimais, vidurių užkietėjimu ar pilvo pūtimu,
pykinimu, silpnumu, šie žmonės maldauja siuntimo pas specialistus,
negaili pinigų ir brangiems tyrimams privačiose klinkose.
Kancerofobija dar labiau sustiprėja, kai konsultacijų pas specialistus
ar tyrimų reikia laukti ne vieną mėnesį.
Universalaus vėžio tyrimo nėra
Vilniuje įsikūrusio Medicinos diagnostikos centro gydytojas Gintautas
Radžiūnas mano, kad baimė susirgti kartais gali būti ir naudinga, nes
priverčia žmogų galvoti apie save.
„Įvairių fobijų turi beveik visi žmonės, mūsų tikslas - nustatyti, ar
vėžio baimė pagrįsta, ar ne. Pavyzdžiui, didžioji dalis virškinimo
negalavimų - funkciniai, o ne organiniai sutrikimai. Neretai po
skrandžio tyrimo sužinoję atsakymą žmonės nusiramina“, - kalbėjo
gydytojas G.Radžiūnas.
Vilniuje esančio „Northway“ medicinos centro bendrosios praktikos
gydytoja Diana Bumelytė nesistebi, kai išgirsta įsibaiminusių dėl vėžio
pacientų prašymą ištirti visą organizmą.
Tokie žmonės neretai nusivilia sužinoję, kad universalaus tyrimo, kuris
padėtų išsiaiškinti bet kokio vėžio tikimybę, medicinos mokslas nėra dar
sukūręs.
Augliai auga lėtai, juos galima nustatyti tik instrumentiniais ar
radiologiniais tyrimais. Skausmas ir kiti požymiai, pavyzdžiui,
kraujavimas, atsiranda tik tada, kai navikas perauga nervus,
kraujagysles, spaudžia kitus organus.
„Dalis negalavimų būna psichosomatinės kilmės. Net atlikus visus
įmanomus tyrimus, kartais nerandama jokios negalavimų priežasties“, -
pasakojo gydytoja D.Bumelytė.
Tokiems pacientams kartais užtektų pokalbio su psichologu ar psichiatru.
Pas gydytoją - kartą per metus
Įkyri baimė susirgti vėžiu nėra retas sutrikimas. Ja gali užsikrėsti ir
pradedantys dirbti medikai ar slaugytojai, kurie kasdien susiduria su
onkologiniais ligoniais.
„Toks sutrikimas yra būdingas tiek sveikiems žmonėms, tiek medicinos
darbuotojams. Ilgainiui prie streso ligoninėje priprantama, todėl
sumažėja ir medikų baimė sirgti vėžiu“, - sakė Vilniaus universiteto
Onkologijos instituto psichiatrė psichoterapeutė Giedrė Bulotienė.
Atsikratyti kancerofobijos padeda būdai, malšinantys nerimą bei stresą.
Kartais padeda ir psichoterapija.
Gydytoja G.Bulotienė priminė, kad rūpintis sveikata būtina nuolat ir iš
anksto planuoti vizitą pas gydytoją.
Pavyzdžiui, bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją,
atlikti kraujo, šlapimo, kitus tyrimus.
„Neverta prašyti gydytojų, kad jie visą organizmą ištirtų kompiuteriniu
tomografu ar kitokiu būdu. Toks tyrimas - tas pats, kas ieškoti adatos
šieno vežime. Nė vienoje pasaulio šalyje toks vėžio diagnostikos būdas
nepasiteisino“, - sakė psichiatrė G.Bulotienė.
Sunerimusiems dėl sveikatos prasmingiau naudotis įvairiomis vėžio
profilaktikos patikros programomis, pavyzdžiui, moterims - krūties bei
gimdos kaklelio vėžio patikros programa, vyrams - prostatos vėžio
ankstyvosios diagnostikos programa.
Šiuos tyrimus kompensuoja ligonių kasos.
Vėžio baimė atima gyvenimo džiaugsmą
Įkyri baimė susirgti vėžiu yra sunkiai valdoma.
Kai kuriems žmonėms atrodo, kad jie gyvena onkologinių ligonių
apsuptyje. Ypač tada, kai miršta jiems žinomi žmonės - artimieji,
draugai, giminės ar populiarūs atlikėjai.
Nuo minties, kad serga vėžiu, žmogui gali kilti nerimas, padažnėti
širdies plakimas, prasidėti nemiga, prakaitavimas, pritrūkti kvapo. Jam
pasidaro sunku orientuotis aplinkoje, sumažėja darbingumas, kamuoja
mintys apie mirtį, gyvenimas netenka džiaugsmo ir prasmės.
Menkiausias negalavimas gali atrodyti kaip rimtos ligos požymis.