Amerikietis psichologas Roy Baumeisteris pasiūlė originalią išeitį – vaizduotei pateikti ne saldumynų, bet, pavyzdžiui, ridikėlių vaizdelį. Šokolado vizijos dažnai sustabdo veiklą, išsekina. O štai R.Baumeisterio sumanyto eksperimento dalyviai, kurie šokoladą vaizduotėje pakeitė ridikėliais, užduotis baigė be ypatingų valios pastangų.
Žymaus psichologo tyrinėjimai atskleidė gilesnes problemas. Kai žmonės turi atsispirti kokioms nors pagundoms, jie blogiau kontroliuoja savo išlaidas, agresyvų elgesį, maisto ir alkoholio vartojimą.
Smegenims reikalinga gliukozė
Savikontrolė arba tai, ką vadiname valios jėga, turi daug įtakos įvairioms gyvenimo sritims.
Tie, kuriems paklūsta valia, būna sveikesni ir fiziškai, ir psichiškai. Jiems geriau sekasi mokslai. Jie jaučia saiką valgydami ir gerdami.
Visa tai dažniausiai priskiriame charakterio bruožams, kuriuos paveldėjome arba ištobulinome. Tačiau mokslininkų tyrimai atskleidė, kad tai priklauso ne vien nuo charakterio.
Nors žmogaus smegenys užima tik penkiasdešimtąją kūno dalį, jos sudegina net penktadalį žmogaus gautų kilokalorijų. Protinei veiklai reikalinga gliukozė. Kai jos lygis sumažėja, sunkiau ne tik atlikti užduotis, bet ir save kontroliuoti.
Sutrikdytas valios jėgas gali greit atgaivinti stiklinė saldžios arbatos.
Todėl darbo metu kilęs noras suvalgyti ką nors saldaus turėtų būti suprastas ne kaip silpnavališkumas, bet kaip jėgų ir valios atgaivinimas.
Brangiai kainuojanti silpnybė
Kartais, nors viskas sekasi gerai, užuot nuveikę svarbiausius darbus, laiką eikvojame mažareikšmiams.Atsakinėjame į elektroniniu paštu gautus laiškus, persodiname gėles, perskaitome laikraštį ar išsiverdame kavos. Delsimas – viena seniausių ydų.
Šiandien ši problema dar aktualesnė, nes vis daugėja įdomios ir patrauklios veiklos, kuri patraukia dėmesį.
Darbuotojas, ypač jaunas, neretai pasiklysta tarp „noriu“ ir „privalau“.
Naršymą internete ar televizijos laidų žiūrėjimą jauni žmonės teisina gudraudami – esą kai liks mažai laiko, būsiu prispirtas prie sienos, viską greitai padarysiu.
Tačiau skubėjimas pablogina darbų kokybę, dėl skubėjimo priveliama klaidų, kurioms pataisyti kartais nebelieka laiko.
Kaip padėti savo valiai?
Linkusiems delsti padeda, jei tikslus ir jų pirmenybę nustato kiti žmonės, o ne jie patys.
Vykstant darbams reikėtų tikrinti dalinius rezultatus ir jų kokybę.
Tačiau tiems, kurie nėra linkę delsti, išankstinis užduoties smulkinimas į mažas dalis gali tik sukliudyti.
Galutinio rezultato įsivaizdavimas stiprina ištvermingumą. Iškilus pagundai imtis ko nors nesusijusio su tiesiogine užduotimi, reikėtų mintimis nukeliauti į tą laiką, kai darbas bus baigtas, o rezultatas – pasiektas.
Toks valios stiprinimo būdas jau nuo seno naudojamas sporte, o dabar sėkmingai taikomas ir protinei veiklai.Savo pastangas žmogus turėtų įvertinti ir apdovanoti save poilsiu, mėgstamu saldumynu, maloniu susitikimu, pokalbiu su mielu jam žmogumi.
Daugelis tokių patarimų skamba banaliai, tačiau kol kas nei mokslas, nei psichologai nesugalvojo nieko efektyvesnio.