Nuo depresijos neapsaugotos ir pasaulio įžymybės. Ši liga taip stipriai palietė popmuzikos atlikėją 37 metų Robbie Williamsą, kad jam teko ilgai vartoti medikamentus.
Gimus dukrelei Rowan Francis kurį laiką nuo depresijos kentėjo ir 46 metų Holivudo žvaigždė Brooke Shields: ji savaičių savaites nesikeldavo iš lovos.
Depresija neaplenkė netgi komiko Jimo Carey bei roko atlikėjo Ozzy Osbourne'o.
Nuo šios ligos kentėjo žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris, italų diktatorius Benito Mussolini, Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis, Jungtinių Valstijų prezidentai Abrahamas Lincolnas, George'as Washingtonas ir dar daugybė kitų visame pasaulyje žinomų žmonių.
Ką specialistai žino apie depresiją ir jos priežastis, kokias gydymo priemones siūlo šiuolaikinė medicina?
Apie tai Vokietijos žurnalo „Bunte“ korespondentas kalbėjosi su psichiatrijos, neurologijos ir psichoterapijos specialistu daktaru Thomu Lohmannu.
* * *
- Kas yra depresija?
- Jau pokalbio pradžioje pateikėte sunkiausią klausimą. Šia tema parašyta daug straipsnių, yra daugybė ligos apibrėžimų. Aš pirmiausia atsiribočiau nuo to, kas nėra depresija.
- Tai kas nėra depresija?
- Trumpalaikė bloga nuotaika, ūmai atsiradęs ir vėl dingęs sielą slegiantis sunkumas – visa tai nėra depresija.
- Kaip tai atskirti?
- Depresiją apibūdinčiau kaip ligą, kuriai būdinga mažiausiai tris savaites tvyranti bloga nuotaika su jai būdingais simptomais: neveiklumu ir miego sutrikimais.
Žmogus ne tik blogai užmiega, bet ir gana anksti pabunda. Atsikėlęs jis nėra geriausios fizinės formos, dažnai skundžiasi, kad krūtinę slegia sunkus akmuo ar sąnariai yra tarsi švininiai.
- Neveiklumas, blogas miegas, – ar šių simptomų negali sukelti visai kitos priežastys?
- Kiekvieną požymį atskirai – taip. Bet abu šie simptomai būdingi nuo depresijos kenčiančiam asmeniui.
- Jei negalavimai taip aiškiai nurodo diagnozę, kodėl taip dažnai depresija klaidingai interpretuojama arba visiškai neatpažįstama?
- Tai susiję su daugeliu priežasčių. Kartais apie depresiją byloja visiškai kitokie simptomai, kurie nėra būdingi šiam negalavimui.
Pavyzdžiui, svorio didėjimas ar jo netekimas, apetito pokyčiai.
Tačiau dažniausiai daugelis nuo šios ligos kenčiančių asmenų vengia prisipažinti, jog veikiausiai serga depresija, ir ieško paviršutiniškų paaiškinimų, pagrindžiančių negalavimus ir problemas.
- Ką patartumėte asmenims, kuriuos kamuoja depresija?
- Jei jau daugelį savaičių neturite iniciatyvos, esate mažai veiklus, slegia bloga nuotaika, – būtinai kreipkitės į gydytoją.
- Štai tokios žvaigždės kaip R.Williamsas dažnai kenčia nuo depresijos, nors turi viską, apie ką svajoja paprasti mirtingieji. Ar depresija gali paliesti bet kurį?
- Taip. Dabar jau manoma, kad veikiausiai yra biologiškai nulemta priežastis, kuri pastūmėja į depresiją.
O ligos proveržį paskatina kai kurie išoriniai veiksniai, sukeliantys stresą: išsiskyrimas, skyrybos, materialinės problemos. Tad depresijos sukėlėjai – išorinių ir vidinių veiksnių sankaupa.
- Psichoanalizės specialistai sako, kad ankstyvoje vaikystėje patirti dvasiniai sukrėtimai tampa vėlesnių depresijų priežastimi. Ar jie teisūs?
- Ankstyvoje vaikystėje išgyventų dvasinių sukrėtimų randai padidina žmogaus pažeidžiamumą.
Bet vėliau atsiradę antidepresiniai veiksniai, pavyzdžiui, aktyvi veikla, laiminga partnerystė ir prasmės pojūtis yra depresijos priešnuodžiai.
Dėl to asmenys, vaikystėje patyrę sielos sukrėtimų, turi galimybių įveikti šį negalavimą.
- Kaip?
- Psichoterapijos metu. Tai vadinama pažintine elgesio terapija.
Ją taikantis specialistas žingsnis po žingsnio taiso neigiamą paciento nusiteikimą.
Terapeutas drauge su pacientu analizuoja įvairias gyvenimo situacijas ir aiškinasi, ar depresyvus požiūris tikrai yra vienintelis galimas.
- Kada asmeniui, kenčiančiam nuo depresijos, skiriama medikamentų?
- Tai priklauso nuo depresijos sunkumo.
Lengvos ir kai kurios vidutinės formos depresijos gydomos psichoterapijos metodais, be medikamentų.
Esant vidutinio sunkumo depresijai tenka pasvarstyti, ar nereikėtų ilgam laikui skirti vaistų.
Esant labai sunkiai depresijai psichoterapijos nebepakanka. Tokiu atveju pacientas papildomai gydomas antidepresantais.
- Kokie rezultatai?
- Taikant šiuolaikinę psichoterapiją ir medikamentus, iš depresijos gniaužtų galima ištraukti aštuonis iš dešimties nuo šio negalavimo kenčiančių asmenų.