Slogos kaltininkai - ne tik peršalimas, bet ir vaistai

Danutė Jonušienė
- Kiek dienų galima lašinti vaistus nuo slogos?
Vaistus nuo slogos galima vartoti ne ilgiau kaip dešimt dienų - dėl to gali atrofuotis nosies gleivinė, dingti skonio ir kvapo pojūčiai, prasidėti medikamentinė sloga.
Daugiau nuotraukų (1)
- Ar teisingas posakis, kad gydoma sloga dingsta per septynias dienas, o negydoma - per savaitę? - paklausiau V.Sakalinsko.
- Sloga - tai nosies gleivinės uždegimas, kuris trunka apie dešimt dienų. Vaistai negydo uždegimo, tik palengvina savijautą. Jei sloga nepaūmėjo, vadinasi, ji ir savaime praeis maždaug po savaitės.
Tačiau namuose būtina turėti vaistų nuo slogos. Pavyzdžiui, mažiems vaikams dėl slogos gali prasidėti vidurinės ausies uždegimas.
- Kiek dienų galima lašinti vaistus nuo slogos?
- Geriausias patarimas - grūdintis, kad nereikėtų nei čiaudėti, nei šnypšti nosies.
Į nosį lašinami ar purškiami medikamentai padeda trumpam, juos galima vartoti ne ilgiau nei dešimt dienų. Jų privalumas - jie leidžia išvengti galimų komplikacijų.
Bet neretai žmonės nežino, kad prie šių vaistų greit priprantama. Nuo jų gali atsirasti lėtinė sloga - medikamentinis rinitas.
- Galbūt labiau patikimos yra tabletės nuo slogos?
- Tabletės nuo slogos taip pat veikia nosies gleivinės kraujagysles. Šie vaistai irgi turi šalutinio poveikio - juose būna pseudoefedrino. Ši veiklioji medžiaga migdo, todėl geriant tabletes nuo slogos nepatariama vairuoti automobilio.
Slopinamojo poveikio neturi tiktai tabletės, kuriose nėra pseudoefedrino.
Noriu priminti - nėra tokių vaistų nuo slogos, kuriuos būtų galima nuolat vartoti.
- Kokie pavojai gresia dažniausiai?
- Nuo vaistų gali vystytis nosies gleivinės hipertrofija - ji ima vešėti, storėti. Kai kuriais atvejais netgi daroma operacija.
Dar blogiau būna, kai nosies gleivinė nuo vaistų atrofuojasi - dingsta kvapų, skonio pojūčiai.
Pastebėjau, kad moterys greičiau susigriebia, jei nepadeda vaistai. Vyrai nėra tokie atidūs. Jie gali lašintis vaistus mėnesių mėnesiais.
Pirkdami vis didesnį kiekį vaistų, jie dažnai net nepastebi, kad vis greičiau tuštėja flakonėlis.
- Kokie dar vaistai gali sukelti slogą?
- Medikamentinė sloga gali išsivystyti ir žmonėms, ilgai vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, kuriuose yra rezerpino.
Nosies gleivinė gali paburkti ir kai kurioms moterims, vartojančioms geriamas kontracepcines tabletes.
Dažnai lėtinė sloga prasideda, kai vartojama daug aspirino arba kitų nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, tarkim, sergant reumatoidiniu artritu.
Neretai pagalbos nuo slogos prireikia autoservisų darbuotojams, kurie užsiima dažymo darbais nenaudodami respiratorių. Slogą sukelia lakūs tirpikliai, klijai, dažai.
Statybininkai sloga suserga nuo mikroskopinių asbesto dalelių. Ši medžiaga naikina viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.
Kai sloga tampa lėtine, labai svarbu nustatyti negalavimo priežastį.
- Kada sloga tampa pavojinga?
- Sloga yra nepavojinga gyvybei, bet ji labai vargina. Kartais būna gausių išskyrų, o kartais gleivinė visai išdžiūva. Joje atsiranda kieta plutelė, ligoniui atrodo, kad priaugo kažkokių spuogų.
Nuo slogos gali prasidėti pūlingas veido ertmių uždegimas - sinusitas. Tada kamuoja aukšta temperatūra, galvos skausmas, ypač rytais.
Tvenkdamiesi pūliai gali prasiveržti iki galvos smegenų dangalų. Pūlingos bakterijos gali patekti į kraują, sukelti plaučių uždegimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.