Trečią kartą liga kirto iš peties
Vilniaus rajono gyventoja Katarina į ligoninę pateko būdama sunkios
būklės. Termometras rodė 40 laipsnių, o koja buvo smarkiai ištinusi.
Moteris negalėjo paeiti ir kentė stiprius skausmus.
Prieš trejus metus ji pirmą kartą susirgo rože. Tuomet moteris gydėsi
kamparo, spirito kompresais, o kai liga nepraėjo, pagalbos nuskubėjo pas
užkalbėtoją - netoliese gyvenančią kaimynę.
Kai rožė pasikartojo, Katarina sugrįžo pas kaimynę. Po užkalbėjimo
tinimas atlėgo, pranyko ir raudonos dėmės.
Bet šiemet moters kaimynė persikėlė gyventi kitur. Laukdama, kol ji
užsuks aplankyti, Katarina gėrė jos užkalbėtą vandenį - nedideliais
gurkšniais, pradėjus džiūti burnai ir pajutusi menkiausią troškulį, kaip
ir buvo pamokyta.
Galiausiai moteris visai nusilpo, o infekcija įsisiautėjo.
Dėl užleistos rožės senolę teko gydyti stipriausiais antibiotikais,
vaistais nuo uždegimo ir alergijos, naudoti įvairius kompresus su
tirpalais ir tepalais suvilgytus tvarsčius.
„Šarlatanizmas“, - vienu žodžiu liaudišką metodą apibūdino Vilniaus
universiteto Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės diagnostikos
skyriaus vedėja Rasa Paulauskienė.
Kasmet šioje ligoninėje dėl užleistos rožės būna po keletą staigių
mirčių.
Bakterijos moka prisitaikyti
Rožę sukelia patogeninės bakterijos - streptokokai. Šios bakterijos yra
labai gyvybingos.
„Jei žmogus peršąla, patiria traumą, sumažėja organizmo atsparumas -
bakterijos puola jautriausias vietas. Nei švęstu vandeniu, nei maldomis
jų neįmanoma išnaikinti“, - aiškino gydytoja R.Paulauskienė.
Tinkamai negydydami rožės ypač rizikuoja sergantieji cukriniu diabetu,
širdies kraujagyslių ligomis ir lėtiniu tromboflebitu.
Jei per pirmąsias kelias dienas jie negauna antibiotikų, greit
besidauginantys streptokokai pažeidžia daugelį vidaus organų.
Taikosi į kojas, rankas, veidą
Rožė - ūmi infekcinė liga. Taip ji vadinama dėl ryškaus raudonos
spalvos odos paraudimo, kuris greit plinta ant kojų, rankų ir veido.
Dažniau šia liga serga vyresni nei 60 metų žmonės, kurių kraujagysles
yra pažeidusi aterosklerozė, jų venos - išsiplėtusios, sutrikusi limfos
apytaka.
Ligos sukėlėjas į organizmą gali patekti per žaizdą, odos įdrėskimą,
pažeidimą.
Šios ligos inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki septynių dienų.
Iš pradžių žmogų pradeda krėsti šaltis, staiga iki 40 laipsnių pakyla
temperatūra.
Dėl stiprios intoksikacijos ligonui gali būti silpna, svaigti galva.
Jis gali vemti.
Po kelių valandų ar poros dienų ant odos atsiranda būdingas rožės
paraudimas. Jis plinta lyg liepsnos liežuviai.
Vietoj žaizdų - randai
Vėliau ant paraudusios blizgančios odos gali atsirasti įvairių dydžių
pūslių, pilnų gelsvo skysčio arba kraujo. Pūslėms pratrūkus, formuojasi
gelsvi šašai.
Kai prasideda audinių nekrozė, pažeistos odos vietos pajuosta.
Ūmi infekcinės ligos forma dažniau kamuoja smarkiai nutukusius
pacientus, sergančius cukriniu diabetu, lėtiniu tromboflebitu.
„Tik tuomet, kai antibiotikai pradedami vartoti pirmomis dienomis, mes
galime sustabdyti streptokokų dauginimąsi. Po penkių ar septynių dienų
jau galime išleisti ligonį į namus“, - aiškino gydytoja R.Paulauskienė.
Be to, skiriama vaistų nuo uždegimo ir alergijos, fizioterapija.
Rožė linkusi kartotis.