„Daugybė ligonių skundžiasi įvairiais virškinamojo trakto negalavimais,
nors jokie tyrimai organizme nerodo jokių pakitimų.
Tuomet, įvertinę tai, ką žmogus valgo ar geria, diagnozuojame kurią nors
iš vadinamųjų funkcinių virškinamojo trakto ligų“, - aiškino Vilniaus
universiteto Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro
vadovas profesorius Jonas Valantinas.
Šios ligos įveikiamos pakeitus mitybą, gyvenimo būdą.
Dažniausiai žmonės patys pajunta, kas jiems kenkia ir atsisako tokių
maisto produktų, kurie sukelia nemalonius pojūčius. Pavyzdžiui, šampano
ar alaus.
„Tai reiškia, kad žmonės dažniausiai patys pakeičia savo įpročius. O
man atsakymas į klausimą yra simptomas. Aš jau žinau, kokią diagnozę
parašyti. Medicinos vadovėliuose gal ir nerasi tokio testo, bet
praktikoje jis jau ne kartą pasitvirtino“, - aiškino profesorius.
- Žmogus pietums sutaršė porciją didžkukulių. Praėjo kelios valandos, bet jis jaučiasi taip, tarsi maistas būtų užstrigęs skrandyje. Kodėl?
- Gali būti, kad lėkštėje buvo per daug riebalų.
Skysčius skrandis pašalina per 10-15 minučių, kietą maistą - per 2-3
valandas. O riebalai skrandyje lieka dar ilgesniam laikui. Dėl to
atsiranda pilnumo jausmas, pykinimas, kai kada žmogus net vemia.
Tokiais atvejais, kai maistas užstringa skrandyje, pravartu išgerti
šalto negazuoto vandens. Tai paprasčiausia priemonė, padedanti
numalšinti nemalonų jausmą.
- Kolegai, kuris po valgio jaučia skausmą duobutėje po krūtinkauliu, diagnozavo opaligę. Ar kitam bendradarbiui, kuris jaučia tą patį, taip pat opaligė?
- Neskubėkite. Lygiai tokiais pačiais simptomais pasireiškia ir
neopinė funkcinė dispepsija - po valgio praėjus kelioms minutėms,
pusvalandžiui, valandai ar net daugiau atsiranda skausmas.
Tik gydytojai, atlikę tyrimus, gali pasakyti, kokia liga žmogus serga.
Jei skrandyje nerandama jokių pakitimų, greičiausiai bus diagnozuota
neopinė dispepsija.
Ja sergantys žmonės netoleruoja aštraus maisto, gazuotų gėrimų, rūgščių
maisto produktų, kečupų. Jie, kaip ir sergantieji opalige, turi jų
vengti.
- Kodėl kai kurie žmonės negali net pažiūrėti į pieno produktus?
- Dažniausiai tai žmonės, kurie neturi fermento laktazės,
skaidančio pieno cukrų laktozę. Šio fermento neturi maždaug kas trečias
žmogus.
Jiems užvalgius pieno produktų, ima pūsti pilvą, atsiranda
gurguliavimas, kai kurie suviduriuoja.
Tuomet tenka atsisakyti pieno produktų arba vartoti specialius
preparatus, skaidančius laktozę.
- Ar tikrai žmonėms, kuriems dažnai pučia pilvą, nepatartina kramtomoji guma?
- Kramtant gumą, nuryjama daugiausia oro. Taip pat atsitinka ir
čiulpiant ledinukus.
Su kievienu maisto kąsniu į skrandį patenka apie 2-3 mililitrai oro.
Jis kaupiasi skrandžio dugne esančioje oro pūslėje.
Natūralu, nors gal ir ne visai mandagu, kad žmogus raugėja. Kai kuriose
šalyse raugėjimas - netgi gero tono požymis. Manoma, kad tai - tarsi
padėka už skanų maistą.
Kur kas blogiau, jei žmogus negali atsiraugėti. Tuomet kairėje pusėje
po šonkauliais kyla skausmas, oras ima keliauti žarnynu, pradeda pūsti
pilvą.
Todėl žmonėms, kuriuos dažnai vargina pilvo pūtimas, gydytojai draudžia
kramtyti kramtomąją gumą. Taip pat nerekomenduojama gerti gazuotų
gėrimų.
Pūtimo jausmą sukelia ir produktai, kuriuose yra angliavandenių, kurių
žmogaus organizmas negali suskaidyti - tai pupos, pupelės, žirniai,
brokoliai, žiediniai kopūstai.
Nesuskaidyti šie angliavandeniai nukeliauja iki storosios žarnos. Ten
gyvenančios bakterijos ima juos virškinti, tuomet ima gamintis dujos.