„Maisto kvapas sukeldavo šleikštulį. Po pusryčių prisiversdavau viską
išvemti. Mintis, kad galiu sustorėti, neduodavo ramybės dieną naktį“,
kančias dėl valgymo sutrikimo - nervinės bulimijos - prisiminė
dvidešimtmetė vilnietė studentė Goda.
Buvusi sportinių šokių šokėja ne vienerius metus kasdien suvalgydavo tik
po pakelį liesos varškės ir obuolį.
Prieš keletą metų Godą buvo ištikęs traukulių priepuolis, ji nualpo.
Tuomet mergina nutarė rimtai gydytis.
Tik po kelių bandymų merginai pavyko atsikratyti įsitikinimo, esą valgis
ją tukina.
Nešykštėjo kandžių žodžių
Sportinių šokių kolektyvą Goda lankė nuo šešerių metų. Kai sulaukė
paauglystės, trenerė vis dažniau liepdavo auklėtinėms stebėti savo
figūrą, kad jos netaptų pernelyg sunkios ir partneriai jas galėtų
lengvai pakelti.
Ji nepatardavo, kaip racionaliai maitintis, bet per treniruotes neretai
bakstelėdavo kuriai nors mergaitei, priekaištaudama, kad jos šlaunys jau
dreba, nes pernelyg storos.
„Stebėkite save, jūs jau imate bręsti ir galite sustorėti. Tėvai kasmet
jums naujų suknelių neišgalės nupirkti“, - trenerės žodžius prisiminė
studentė.
Kamavo baimė sustorėti
Dešimt metų sportinių šokių treniruotes lankiusi Goda nuolat kęsdavo
alkį. Dėl alinančių treniruočių ir maisto trūkumo merginai ėmė silpti
širdis. Būdama septyniolikmetė, ji sunkiai lipo laiptais.
Goda nutarė nebelankyti sportinių šokių. Bet tuomet ją pradėjo kamuoti
baimė, kad taps storule.
Kad taip neatsitiktų, po pusryčių mergina eidavo į tualetą ir
prisiversdavo išvemti maistą. Iš pradžių tai būdavo kančia - kiekvieną
naktį mergina prisiekdavau sau, kad rytoj ji nebevers savęs vemti.
Tačiau duoto žodžio jai nepavykdavo ištesėti.
Po metų vėmimas tapo tokiu pat įpročiu, kaip dantų valymas.
Pastebėjusi krintantį Godos svorį, jos motina įkalbėjo ją kreiptis į
psichiatrę. Nors ir pakluso motinos norui, pati mergina nė kiek
nenorėjo keisti mitybos įpročių.
„Man buvo pernelyg skaudu girdėti, kad privalau daugiau valgyti ir
priaugti svorio. Tada svėriau 49 kilogramus“, - kalbėjo 1,65 metro
ūgio pašnekovė.
Palengvėjimas atėjo, kai Goda ėmė lankyti psichoterapijos grupę, suburtą
Vilniaus psichikos sveikatos centre. Čia kartu su kitomis pacientėmis ji
buvo mokoma analizuoti elgesį ir priežastis, kodėl valgymas neteikia
malonumo.
Išduoda išnykusios menstruacijos
Kai merginos kreipiasi į psichoterapeutą ar psichiatrą, nuo anoreksijos
ar bulimijos pradžios neretai būna praėjęs dešimtmetis.
„Daugybė merginų, kurias kamuoja valgymo sutrikimas, patenka į
reanimacijos skyrių dėl įvairių komplikacijų, kreipiasi į šeimos
gydytoją, ginekologą ar gastroenterologą.
Tačiau tikrosios ligos priežasties neretai nepavyksta nustatyti, nes
merginos ją slepia - kamuoja kaltės jaumas, gėda“, - aiškino gydytoja
psichiatrė Brigita Baks.
Nervinę anoreksiją išduoda nenormaliai mažas kūno svoris, menstruacijų
išnykimas ir perdėtas jaunų moterų rūpinimasis savo kūnu.
Patologišką svorį rodo ir kūno masės indeksas, pavyzdžiui, jei indeksas
mažesnis kaip 17,5, - tai gali būti rimtas ženklas dėl gresiančios
anoreksijos.
Trečdalį žiaurių dietų pasekėjų vėliau ištinka nervinė bulimija. Šis
psichinis sutrikimas pasižymi nepaliaujamo valgymo priepuoliais, vėmimu
ir piktnaudžiavimu vaistais nuo viduriavimo.
Tėvams būtina atkreipti dėmesį į jaunos merginos sveikatą, jeigu tualete
dažnai tvyro vėmalų kvapas, jeigu per vieną vakarą ištuštėja šaldytuvas,
kuriame maisto buvo nupirkta savaitei.
Anoreksijos ir bulimijos ženklu gali būti ir dažnai vartojami vidurius
laisvinantieji vaistai arba šlapimo išsiskyrimą skatinantys preparatai.
Nepadeda griežti draudimai
Valgymo sutrikimų neįmanoma įveikti gėdinimu ar draudimais. Tėvų noras
kontroliuoti savo dukterį ir slėpti nuo jos maistą taip pat neatneša
gerų rezultatų.
Nuo anoreksijos nėra ir efektyvių vaistų, o bulimijos priepuoliams
slopinti skiriami antidepresantai padeda tik trumpą laiką.
Kad kenčiančios nuo valgymo sutrikimų paauglės ir merginos išmoktų
pajusti atsakomybę už savo veiksmus, nesigėdytų savo kūno, neretai
būtinas kelerius metus trunkantis psichoterapinis gydymas.
Teko daryti širdies operaciją
17 pusbadžiu praleistų metų amerikiečių modeliui bei aktorei Carre Otis
- jau praeitis. Aktorė, atlikusi pagrindinį vaidmenį erotiniame filme
„Laukinė orchidėja“ jau seniai užmiršo įvairiausius liekninamuosius
preparatus bei vidurius laisvinančius vaistus.
Nuolatinis badavimas ir išsekimas baigėsi tuo, kad aktorei teko daryti
širdies operaciją.
- Kaip manote, ar paaugliai ir jaunimas dabar labiau suvokia besaikio liekninimosi pavojus? - 43 metų aktorės paklausė žurnalo „Newsweek“
korespondentė.
- Ne. Tai plačiai paplitusi epidemija, jos pasekmės iš tiesų kelia
nerimą. Vis jaunesni vaikai nuogąstauja dėl per didelio savo svorio.
Vaikai mano, kad jų gyvenimas klostytųsi kur kas geriau, jei jie būtų
liekni.
- Ar kas nors jums buvo sakęs, kad esate pernelyg plona?
- Ne. Ir tai iš tiesų kelia didelį nerimą.
- Netgi tėvai?
- Ne. Tačiau aš labai jauna palikau namus - išvažiavau dirbti modeliu.
Žinoma, tėvai turėtų pastebėti tokius dalykus. Jie turėtų išlaikyti
pakankamai artimą ryšį su vaikais, kad pastebėtų, jog jie išsekę,
nevalgo pietų, vakarienės ar pernelyg ilgai užsibūna vonios kambaryje.
Tačiau šeimose dažnai trūksta artimumo, draugystės ir paramos. Žinoma,
taip yra ne visur, tačiau tai pastebėjau daugelio mano sutiktų merginų
šeimose.
- Ar jums nekilo mintis, kad, būdama itin liekna manekenė ir aktorė, galėjote prisidėti prie vis didėjančio spaudimo jaunoms merginoms būti plonoms?
- Taip, aš tikrai prie to prisidėjau. Bet to nedariau sąmoningai. Aš
pati savo darbe jutau smarkų spaudimą išlaikyti nedidelį kūno svorį.
Dėl drabužių, kuriuos reikėdavo vilkėti, privalėjau būti labai liekna,
antraip būčiau praradusi darbą. Labai drovėdavausi, kad galiu netilpti
į tuos drabužius. Iš tiesų dažnai jausdavau gėdą dėl savo kūno ir
svorio.
- Ką darydavote, kad nepriaugtumėte svorio?
- Viską - nuo piktnaudžiavimo laisvinamaisiais ir lieknėjimą
skatinančiais vaistais iki persivalgymo ir sąmoningai sukelto vėmimo
arba badavimo.
Tačiau mane kur kas stipriau motyvavo noras savo rankose turėti nors
kokią kontrolę, nes visą kitą mano gyvenimą kontroliavo kiti. O čia
galėjau kontroliuoti, kiek savo organizmui per dieną duoti kalorijų.
Kartu tai ir būdas save nuraminti. Dažnokai žmonės griebiasi vaistų ar
alkoholio, norėdami nuslopinti nerimą, įveikti liūdesį ar būseną, kai
jaučia, kad viskas slysta iš rankų.
- Kada supratote, kad kažkas iš tiesų yra negerai?
- Kai man sukako 30 metų. Buvau vyriausia manekenė, dirbanti žurnale
„Sports Illustrated“. Jaučiau nemažą spaudimą. Tris mėnesius iki
fotosesijos naudojausi savo senais badavimo metodais ir smarkiai
išsekinau organizmą.
Tais metais per Kalėdas mane ištiko pirmasis širdies priepuolis. Buvau
taip atitrūkusi nuo savo kūno pojūčių, kad net nesuvokiau, jog pradėjo
reikštis pavojingi valgymo sutrikimo simptomai, įskaitant širdies
veiklos problemas. Teko atlikti širdies operaciją. Man tai buvo lyg
žadintuvo skambutis.
- Ar buvo ir kitų sveikatos problemų?
- Taip. Dėl bulimijos nyko dantų emalis. Jį nugraužia vėmimo metu iš
skrandžio į burnos ertmę patenkanti rūgštis. Dėl to pradeda gesti
dantys. Teko įstatyti keletą dantų implantų.
Buvo pakenkta ir virškinimo funkcijai. Piktnaudžiavimas
laisvinamaisiais susilpnina žarnyno gebėjimą išsituštinti. Be to, labai
sumažėja kraujospūdis. Viskas, ką aš dariau stengdamasi išlikti liekna,
nepraėjo be pasekmių.
- Ką pakeitėte savo gyvenime po širdies operacijos?
- Pirmiausia suvokiau, kad esu mirtinga. Be to, man buvo suteikta
galimybė persvarstyti savo veiksmus ir elgesį, kurie vos neprivedė prie
mirties.
Turėjau priimti svarbius sprendimus, kokį kelią rinktis - pasveikti ar
tęsti ankstesnį gyvenimą, žinant, kad tai turės rimtų pasekmių.
Pasirinkau tiesiausią kelią. Buvo daug dvejonių, iššūkių ir baimės.
Labai daug baimės.
- Ko bijojote?
- Sustorėti ir prarasti savo organizmo kontrolę. Bijojau prarasti
save, savęs suvokimą ir tapatumą. Bijojau tapti socialiai nepriimtina.
Valgydavau tris kartus per dieną, po to isteriškai verkdavau.
Labiausiai slėgė tai, kad mano kūnas reagavo būtent taip, kaip aš ir
bijojau. Priaugau daug svorio. Prireikė dvejų metų, kol atsikūrė
organizmo gebėjimas reguliuoti savo veiklą.
Tačiau paradoksaliausia šios mano istorijos dalis yra ta, kad aš išmokau
save mylėti netgi tuomet, kai buvau priaugusi svorio. Patyriau, kad
mano draugų ir šeimos meilė neturėjo nieko bendra su džinsų, kuriuos
mūviu, dydžiu.
- Kaip įveikėte savo ligą?
- Tai buvo psichoterapijos, mitybos konsultacijų, atsidavimo budizmui
ir jogai derinys. Mokiausi ramiai nugrimzti į save, taisyklingai
kvėpuoti. Mečiau tokį sportą, kuris atitraukdavo dėmesį nuo kūno
pojūčių.
- Kaip svorio kitimas veikė jūsų, kaip modelio, karjerą?
- Darbdaviai man nebenorėjo mokėti to dienos uždarbio, kurį gaudavau
dirbdama modeliu. Dėl savo ligos nekaltinu mados industrijos - negaliu
tvirtinti, kad tai daryti mane privertė modelio darbas.
- Bet pripažįstate, kad tarp modelių valgymo sutrikimai yra paplitę?
- Taip. Kai kurios pažįstamos merginos patyrė širdies infarktą. Jei
valgymo sutrikimai negydomi, jie gali baigtis mirtimi.
