Dieną, kai gauna pensiją, vilnietis Vytautas tai prisimena, tai pamiršta. O kada reikia apsilankyti pas urologą, 67 metų vyras gali pasakyti pažadintas naktį.
Jo namuose ant sienos kabančiame kitų metų kalendoriuje raudonu pieštuku pažymėta vizito pas gydytoją data. Po gero pusmečio vyras privalės atvykti į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą.
Vyras prieš šešerius metus sužinojo, kad serga prostatos vėžiu. Nuo tada jam taikomas aktyvus stebėjimas, kurio svarba prilygsta gydymui.
Vytautas iki šiol gerai jaučiasi, todėl yra dėkingas gydytojams, kurie kontroliuoja prostatos vėžį, nors nesiūlo jam nei operacijos, nei spindulinio ar kokio kitokio gydymo metodo.
Jeigu ne Lietuvoje taikoma patikros programa, pensininkas gal net būtų pražiopsojęs piktybinės ligos pradžią.
„Kartą nuėjau pasitikrinti. Nustatė, kad padidėjusi prostata. Nieko ypatinga – mano amžiuje dažnai taip nutinka”, – prisiminė pašnekovas.
Sužinojęs, kad taikoma ankstyvosios prostatos vėžio patikros programa, Vytautas ėmė naršyti internete. Jam rūpėjo išsiaiškinti, kuo ypatingas vėžio žymuo – specifinis prostatos antigenas (PSA).
Supratęs, kad pasidaryti šį tyrimą – kiekvieno vyro pareiga, vilnietis nuskubėjo į poliklinikos laboratoriją.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad PSA rodiklis siekia 4. Pensininkui buvo paaiškinta, kad tai nėra gerai, todėl būtina biopsija.
Buvo paimta 10 mėginių iš prostatos, viename jų aptikta vėžinių ląstelių.
Ši žinia Vytauto labai nenuliūdino, nes jis – optimistas iš prigimties. Vyras vis tikisi, kad jam pavyks pergudrauti vėžį. Todėl jis jokiu būdu nesutiktų gultis ant operacinės stalo.
„Apsisprendžiau – nesileisiu operuojamas. Žinau, kiek vyrų po tokios operacijos kenčia nuo komplikacijos – šlapimo nelaikymo, todėl vaikšto su sauskelnėmis.
Nenoriu tokio likimo”, – sakė anksčiau kino studijoje dirbęs vyras.
Vytautas tikisi sulaukti dienos, kai šalyje prostatos operacijos bus atliekamos taikant robotus.
Dukart per metus atlikdamas PSA tyrimą Vytautas yra ramus – rodiklis svyruoja nuo 2,5 iki 3,5.
„Gyvenkite ramiai – jūsų vėžys snaudžia, galite pamiršti, kad turite šią ligą”, – tokį atsakymą jau šeštus metus vilnietis išgirsta, kai Onkologijos institute yra vertinami aktyvaus stebėjimo tyrimų rezultatai.
Vytauto nekankina nerimas žinant, kad jo organizme yra vėžinių ląstelių, – kiekvienas žmogus gali jų turėti, tačiau vieniems piktybinė liga anksti prabyla, o kitiems – ne.
Laukdamas PSA ar biopsijos rezultatų vyras negeria raminamųjų piliulių. Jis žino, kad Vilniaus universiteto Onkologijos institute yra taikomi šiuolaikiniai prostatos vėžio gydymo būdai, todėl ši liga nėra mirtinas nuosprendis. Ji yra sėkmingai gydoma.
Aštuonerius metus onkologai aktyviai stebi ir 73 metų vilnietį Donatą.
Prostatos vėžio diagnozę jis išgirdo, kai buvo 65-eri.
„Norėčiau padrąsinti visus šalies vyrus, kad jie nebijotų tikrintis. Prostatos vėžys – dar ne pasaulio pabaiga”, – tikino vilnietis.
Nei operacijos, nei spindulinio gydymo, nei chemoterapijos ar hormonų terapijos jam dar neprireikė.
„Jaučiuosi taip pat gerai, kaip ir tą dieną, kai man surado vėžį. Geriu ugniažolių sultis, kurios kai kam – nuodai, o man padeda pristabdyti naviką”, – prisipažino pašnekovas.
Kartą per pusmetį vyras atlieka tyrimus. Šį rudenį PSA tyrimo rodiklis siekė 2,78, prieš keletą metų buvo sumažėjęs iki 2,5.
Geriausia naujiena jam būna tada, kai įvertinęs tyrimų rezultatus gydytojas praneša: „Vėžys atsitraukė.”
Vilniaus universiteto Onkologijos institute yra sudaryta prostatos vėžio gydymo komisija. Jos tikslas – iš šešių šiuo metu taikomų gydymo būdų rekomenduoti pacientui tinkamiausią.
– Kaip pasikeitė požiūris į prostatos vėžio gydymą? – paklausiau Onkochirurgijos klinikos onkourologijos poskyrio vyresniojo ordinatoriaus Alberto Ulio.
– Nustačius prostatos vėžį kartais ligoniui jį reikia užmiršti. Tam tikrais atvejais užtenka aktyvaus stebėjimo. Tik tuo atveju, jei vėžys yra agresyvus, būtina nedelsiant pradėti gydymą.
Tik dešimtadalis prostatos vėžiu sergančių pacientų miršta nuo šios ligos. Tai rodo, kad šią ligą galima išgydyti, be to, mes jau mokame ją gydyti.
– Kaip greitai vystosi piktybinis prostatos auglys?
– Nuo mažos rizikos vėžinės ląstelės iki tos dienos, kai aptinkamas prostatos piktybinis navikas, vidutiniškai praeina 10 metų.
Iki dienos, kol prostatos vėžys sukelia pirmuosius negalavimus, vėl gali praeiti 10 metų. Kadangi vėžys snaudžia, pacientui galima rekomenduoti aktyvų stebėjimą.
– Ar visi pacientai būna patenkinti tokiu pasiūlymu?
– Neslėpsiu, būna ir skeptikų. Jeigu atlieki operaciją ir viskas gerai, manoma, kad pasisekė chirurgui.
O jei mes daug metų stebime prostatos vėžiu sergantį ligonį ir garantuojame jam gyvenimo kokybę, dideliu laimėjimu tokio darbo niekas nevadina.
Tačiau ne mažiau svarbu nei operacija – išrinkti pacientus, kuriems nereikia radikalaus gydymo.
Šiuo metu galime taikyti įvairius gydymo būdus – atvirąją arba laparoskopinę operaciją, išorinį spinduliavimą, brachiterapiją, kai į prostatą įdedama radioaktyvių jodo granulių, kurios lieka visam gyvenimui.
Kartais naudojamos radioaktyvios adatos. Jos paliekamos trumpam – tai didelių dozių brachiterapija.
Kai kuriems pacientams šie metodai derinami su hormonų terapija, chemoterapija. Šiemet atsirado galimybė taikyti biologinę terapiją.
Gydymą lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, paciento amžius, ligos pobūdis, jos agresyvumas, kitos ligos.
Atliekant biopsiją imama 6–12 mėginių ir daugiau, tiriama, ar yra vėžinių ląstelių. Svarbu žinoti, kiek iš visų mėginių aptikta tokių ląstelių.
Jeigu tyrimas magnetinio rezonanso aparatu neužfiksuoja prostatos vėžio kaip aktyvaus ir plintančio į gretimus organus, galime drąsiai pacientui siūlyti aktyvų stebėjimą.
Turime ligonių, kurie stebimi šešerius arba aštuonerius metus. Jiems iki šiol neskiriamas radikalus gydymas.
– Kokią dalį visų vyrų, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys, sudaro tokie ligoniai?
– Tokių pacientų yra apie 50–60 proc., tačiau sutinka būti aktyviai stebimi 15–20 proc.
Žinoma, pasitaiko pacientų, kurie būna nepatenkinti tokiu mūsų sprendimu. Jei pacientas mumis nepasitiki, jis visada gali susirasti tokį gydytoją, kuris jam pasakys: „Kam gaišti, jei galima tuoj pat išoperuoti?”
– Iš ko susideda aktyvus stebėjimas?
– Yra daug būdų nustatyti, ar piktybinis auglys didėja, ar ne.
Būtinas PSA tyrimas. Iš pradžių jis atliekamas kas tris mėnesius, vėliau – kas pusmetį ar dar rečiau.
Jeigu PSA rodiklis nedidėja, po metų taikoma apžiūra ultragarsu. Taip galima nustatyti, ar didėja prostata.
Kartais atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, kartojama biopsija.
Apibendrinus tyrimų rezultatus neretai paaiškėja, kad auglys nedidėja, o kai kuriais atvejais – netgi mažėja. Vadinasi, vėžys snaudžia. Kodėl taip atsitinka, dar sunku pasakyti.
Pasaulyje atliekama daug tyrimų ieškant naujų vėžio žymenų, galinčių pagerinti ankstyvąją diagnostiką.
Todėl su Onkologijos instituto molekulinės onkologijos laboratorija esame parengę du projektus, bandysime surasti vėžio žymenis, kurie padėtų nustatyti agresyvius piktybinio naviko atvejus, kai vėžys linkęs plisti į kitus organus.