Šiomis dienomis žiniasklaidoje medikai ragina kuo skubiau atlikti kraujo tyrimus dėl galimos hepatito B infekcijos. Vis dėlto, būtina priminti, kad dalis vaikų bei jaunuolių buvo apsaugoti, paskiepijant juos dar kūdikystėje ar paauglystėje nuo hepatito B. Lietuvoje pagal nacionalinę skiepijimo programą nuo 1998 metų šia vakcina nemokamai buvo skiepijami kūdikiai, o nuo 2002 metų – ir 12–13 metų vaikai. Lietuvoje 2011 metais jau užaugo dvylikamečių karta, dar kūdikystėje paskiepyta nuo klastingojo hepatito B pagal nacionalinę skiepijimo programą.
Visuomeninės iniciatyvos vadovė Neringa Mikėnaitė tikina, kad būtina atkreipti dėmesį į tuos vaikus, kurių tėvai atsisakė juos skiepyti. „Įdomu, ką dabar galvoja tėveliai, nusprendę neskiepyti savo vaikų, įskaitant ir nuo hepatito B. Nors jie nesitikėjo, kad jų mažyliai kada nors turės kontaktą su šimpanze, hepatito B nešiotoja, tačiau išsilavinę žmonės turi numatyti jiems gręsiančius pavojus ir imtis prevencijos. Žiauru, jei po šio įvykio sergančiųjų hepatitu B padaugės, ypač po to, kai vaikus buvo galima apsaugoti nemokamu skiepu“, – įsitikinusi N. Mikėnaitė.
Pasak gydytojų, naujagimiai ir maži vaikai turi didesnę riziką tapti infekuoti. Dar vienas iškalbingas faktas: Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad Lietuvoje kas šeštas gyventojas turi virusinio hepatito B žymenų, liudijančių buvusį sąlytį su šia infekcija, todėl ir sergančiųjų gali būti daugiau nei yra užregistruota oficialiai.
„Liūdnoje šimpanzės Reginos istorijoje žmonės sprendimą rado – ji bus atiduota į rezervatą, kuriame gyvens tarp tokių pat hepatito B nešiotojų. Atleiskite už ironiją, bet kyla retorinis klausimas – o gal vertėtų įsteigti rezervatus ir žmonėms, sergantiesiems šia liga? O ką manote apie vaikų darželius neskiepytiems mažyliams?“, – sako „Saugok save“ vadovė. „Privalome numatyti situacijas, galinčias negrįžtamai sužaloti mūsų vaikus. O iš nelaimingosios Reginos istorijos turime pasimokyti ir saugoti save bei savo brangiausius žmones“.