Be to, naujausių gandų aptarinėjimas sustiprina saugumo ir gerovės pojūčius. Anot psichologijos dr. Colin Gill, apkalbos suaktyvina hormono serotonino perdirbimą organizme, mažina stresą ir nerimo jausmą. Kai žmogus dalijasi apkalbomis, jam įdomu, o ką pasakys kitas. Taip bendraudamas žmogus jaučiasi labiau laimingas.
Аnalogiškas efektas įvyksta, kai žmogus lygina save su aplinkiniais. Be to, neretai apkalbėdami, žmonės juokiasi. O tai pozityviai atsiliepia jų sveikatai.
Anot Harvardo universiteto mokslininkų, žvelgiant iš evoliucijos taško, apkalbos ir skleidžiami gandai padeda surinkti naudingą informaciją apie kitų žmonių elgesį ir charakterį. O tai padeda žmonėms atsiriboti nuo nepatikimų žmonių, gyventi didelėse grupėse ir suprasti, koks elgesys adekvatus konkrečiai grupei. Analogišką vaidmenį beždžionių kaimenėse vaidina „ritualas“, kai viena iš kitos ištraukinėja parazitus.