Deja, galima tik apgailestauti, nuo miego sutrikimų kenčiantys asmenys
nėra tokie kūrybingi kaip R.Crowe. Daugelis mieliau griebiasi
medikamentų, ar valandų valandas nervingai blaškosi lovoje.
Kokios yra nemigos problemos ir ką šiuo atveju gali padėti gydytojai?
Apie tai Vokietijos žurnalo „Bunte“ korespondentė kalbėjosi su miego
medicinos ekspertu, daktaru Tilmannu Mulleriu.
- Ar nuo miego sutrikimų kenčia daug žmonių?
- Negalintys naktį užmigti pacientai dažnai įsivaizduoja, jog jie
vieninteliai, kuriuos kamuoja ši problema. Bet jie apsirinka: kas
trečias suaugęs asmuo kartais negali užmigti ar išsimiegoti.
Maždaug 10 procentų visų vyrų ir moterų kenčia nuo chroniškų miego
sutrikimų, kurie daro nemažą įtaką nuotaikai ir darbingumui. Dar
dramatiškesnė vyresniojo amžiaus žmonių padėtis. 40 procentų per 65
metus perkopusių asmenų skundžiasi miego problemomis. Apskritai, miego
sutrikimai priklauso prie dažniausių psichosomatinių susirgimų.
- Kuomet dėl miego sutrikimų jau būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei ilgiau nei keturias savaites kiekvieną ar beveik kiekvieną naktį
blogai miegama, - tuomet jau kreipiamasi į gydytoją. Deja, miego
sutrikimų gydymas, kai pacientas negali užmigti ir išsimiegoti,
Vokietijoje dar nėra toks, kokio reikėtų, nes nemigą kaip susirgimą
didžiajai daliai pacientų ekspertai diagnozuoja tik po daugelio metų.
Raminamieji vaistai skiriami per greitai ir pernelyg ilgam
laikui. Ne kiekvienam pacientui būtina tuojau pat kreiptis į miego
medicinos specialistą, bet jis turėtų būti informuotas, kur tokį rasti.
- Kas kaltas dėl miego sutrikimų?
- Pradžioje daugeliui pacientų ši problema atsiranda dėl vienos ar
daugelio priežasčių. Tai gali būti išskirtiniai, su stresu susiję
gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, profesijos, darbo pakeitimas, skyrybos,
artimųjų netektis ar išėjimas į pensiją.
Rūpinimasis artimaisiais ar mažais vaikais - tai taip pat nemaža
našta žmogaus psichikai. Bet pirminės, miego sutrikimus sukėlusios
priežastys po kurio laiko nebevaidina jokio vaidmens arba jų nebelieka,
o nemiga niekur nedingsta.
Vaizdingai sakant, nemiga tarsi atsiskiria nuo žmogų kamavusių problemų
ir tuomet jis patenka į užburtą minčių ratą, kaskart sau teigdamas:„Tikiuosi, kad šiandien išsimiegosiu“, - kas dar labiau didina įtampą.
- Klimakterinio periodo metu daugelis moterų taip pat skundžiasi miego sutrikimais...
- Hormonų pokyčiai taip pat gali sukelti problemas dėl miego. Kuomet į
mane kreipiasi atitinkamo amžiaus moterys ir aš nerandu jokių miego
sutrikimo priežasčių, kreipiuosi į ginekologą.
Kai kuriais atvejais problemų nelieka, paskyrus hormoninį gydymą. Bet
turime suvokti, jog senstame ne tik mes, bet ir mūsų miegas. Tai
reiškia, kad vyresniojo amžiaus žmonėms reikia ne tik mažiau miego, bet
ir jų naktinis miegas labiau „imlus“ sutrikimams.
- Kokį vaidmenį miego problemoms atsirasti turi psichika?
- Didelę. Dažnai miego sutrikimai susiję su depresijomis. Bet šiuo
atveju sunku pasakyti, ar depresinės nuotaikos sukelia miego
sutrikimus ar priešingai. Depresijos gali būti miego sutrikimų
priežastis, o nemiga dažniausiai yra šalutinis depresijų poveikio
veiksnys.
- Ar išvados dėl nemigos priežasčių turi įtakos gydymui?
- Jokių, nes bet kokiu atveju pirmiausia gydoma depresija, nes ji yra
sunkus dvasinis susirgimas, turintis pavojingesnių pasekmių. Kuomet
depresija susipynusi su miego sutrikimais, gerų rezultatų pasiekiame,
taikydami trijų ciklų antidepresantus.
- Bet juk ne visiems, nemigos kamuojamiems pacientams būtini antidepresantai. Kada būtina skirti raminamuosius?
- Medikamentai skiriami visiems pacientams, kuriems būtina laiduoti
geresnį miegą. Raminamieji reikalingi, kai reikia užkirsti kelią
mintims apie blogą miegą ir pirmiausia dėl to atsiradusią baimę.
Bet raminamuosius reikia skirti kuo mažesnėmis dozėmis ir ne kasdien,
kitaip tariant, šios rūšies medikamentai turi atlikti „poilsio salelių“
vaidmenį. Raminamieji gydo ne miego sutrikimus, bet tik pašalina
simptomus.
- Ar ilgai galima vartoti raminamuosius ir neįprasti prie jų?
- Prie raminamųjų medikamentų dažniausiai priskiriami benzodiazepine,
kurie ramina ir tokiu būdu sukelia miegą ir leidžia išsimiegoti. Juos
reikėtų vartoti ne ilgiau nei dvi savaites reguliariai, priešingu atveju
prie jų įprantama. Po to reikia padaryti pertrauką ir po ilgesnio
raminamųjų vartojimo pamažėle mažinti dozę.
Kai kurie pacientai medikamentą vartoja tik kas antrą ar trečią dieną.
Alternatyva benzodiazepine gali būti vadinamosios Z grupės cheminės
medžiagos - zolpidemas, zopiclonas ir zaleplonas, prie kurių mažiau
įprantama, bet kurių poveikis panašus. Bet miego sutrikimo
priežasčių jos negali pašalinti.
- Kaip nuslopinti problemą jai dar neišsikerojus?
- Žinoma, tik nesivadovaujant visiems žinomomis tiesomis, kaip antai
darant atsipalaidavimo pratimus ar taikant plačiai paplitusias, gerą
miegą laiduojančias priemones, kaip antai pasivaikščiojimas po gryną
orą ir pienas su medumi prieš miegą.
- Kas čia blogo?
- Žinau daugybę pacientų, kurie išmoko atsipalaidavimo, kaip antai
raumenų relaksacijos pratimų, kuriuos rekomendavo Edmundas Jacobsonas
(garsusis JAV gydytojas, neurofiziologas - Red. past.) ir, nepaisant
to, kenčia nuo miego sutrikimų. Šie metodai padeda užmigti, bet tai
nereiškia, kad žmogus miegos be priverstinių pertraukėlių.
Daug ritualų, kurie padeda užmigti, laikau kenksmingais, nes visą vakarą
žmogaus mintys nukreiptos į vieną vienintelę temą - miegą. Juo daugiau
gydomųjų žolių arbata ir raminama muzika bus orientuoti į vieną tikslą,
juo sunkiau bus išsivaduoti iš nemigos gniaužtų ir vargu ar pakliūsite į
saldaus ramaus miego karalystę.
- Ką patariate?
- Miunsterio universitetinė klinika miego problemų kamuojamiems
pacientams siūlo specialius pratimus. Jie labai padeda sutrumpinti
miego trukmę. Taip, taip, teisingai išgirdote, daugelis žmonių mano,
jog jiems būtina miegoti aštuonias valandas, nors iš tikrųjų pakanka ir
daug mažiau.
Jei eiste gulti apie pirmą valandą, užmigsite daug greičiau. Apskritai
pastovus miego- prabudimo ritmas yra geriausia profilaktikos priemonė
ir labai gera miego problemų terapija.
