Vitaminų svarba ir kokius negalavimus jie padeda įveikti

Apie vitaminų svarbą ir kokius negalavimus jie padeda įveikti, - šiomis temomis Vokietijos žurnalo „Bunte“ korespondentė kalbėjosi su vitaminų eksperte Christine Lambert.

- 1912 metais britų biochemikas Frederickas Gowlandas išskyrė maisto produktų medžiagas, kurios, įskaitant baltymus, angliavandenius ir riebalus, reikalingos žmogui.

Dabar jau žinome, kad be vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų daugelis organizmo funkcijų būtų apribotos ar visai negalėtų vykti. Beje, vitaminą D organizmas gali pasigaminti tik iš dalies, o visa kita būtina įsisavinti mitybos metu.

- Ar pakanka maistingųjų medžiagų, kurias žmogaus gauna su maisto produktais?

- Tai priklauso nuo žmogaus valgymo įpročių. Kuomet vartojamas įvairus maistas, valgiaraštis turtingas vaisiais, daržovėmis, žuvimi ir rupių ruginių miltų gaminiais, - žmogui maistingųjų medžiagų pakanka.

- Būtų gerai, nes ekologiškos daržovės ir vaisiai turi mažiau kenksmingųjų medžiagų. Kalbant apie vitaminų sudėtį, tyrimų rezultatai rodo, jog tarp tradiciškai išaugintų ir ekologiškų produktų nėra jokio skirtumo. Bet ekologinių daržovių ir vaisių sudėtyje yra didesnė antraeilių augalinių medžiagų koncentracija.

- Tik labai nedaug žmonių kelis kartus per dieną vartoja vaisius ir daržoves, bet nedideliais kiekiais.

- Jei to nedaroma, galima vartoti multivitaminų preparatus. Bet tokius, kurių sudėtyje būtų medikų rekomenduojamos gyvybiškai svarbios medžiagos dienos dozė.

- Vandenyje tirpstantys B grupės vitaminai ir vitaminas C nesukelia jokių problemų, nes organizmas juos išskiria. Bet piktnaudžiauti su riebalus tirpdančiais vitaminais A ir D nevalia.

Žmogaus poreikius pranokstantis jų kiekis kaupiasi organizme ir gali sukelti problemų. Be gydytojo recepto pardavinėjami A ir D vitaminų grupės preparatai nepasižymi dideliu jų kiekiu ir dėl to nieko blogo negali atsitikti. Beje, vitamino D itin trūksta vyresniojo amžiaus žmonėms.

- Vitaminas D labai reikalingas kaulams, nes padeda išvengti osteoporozės. Be to kalcis kartu su vitaminu D gali būti vartojamas kaulams stiprinti. Be to, šis vitaminas veikiausiai turi reikšmės užkertant kelią tam tikroms vėžinių susirgimo rūšims, nes padeda reguliuoti ląstelių augimo procesą.

- Kaip ir hormonus, vitaminą D gamina pats organizmas, bet tik padedant Saulės šviesai. Dėlto kasdien per pietus pakanka bent 10 minučių pasimėgauti saulės voniomis. Bet tai pasakytina tik apie vasaros mėnesius, - kitu metų laiku saulės spindulių poveikis pernelyg mažas.

- Jei nepakankamai mėgaujamasi Saulės spinduliais, kas būdinga vyresniojo amžiaus žmonėms ir savaičių savaites valgiaraštyje nėra žuvies, - tuomet, taip. Maisto produktai negali aprūpinti reikalingu vitamino D kiekiu.

- Gyvybiškai svarbios medžiagos skiriamos ne tik ligoms išvengti, bet ir pasitelkiamos terapijai.

- Taip, pavyzdžiui, įrodyta, kad „Omega-3“ riebiosios rūgštys skiriamos esant širdies ritmo sutrikimams. Šioms rūgštimis pirmiausia turtingos riebios jūros žuvys. Bet tai nereiškia, jog visiems reikia tris kartus per savaitę valgyti skumbrę ar silkę. Šiuo atveju gali pagelbėti ir žuvų taukų kapsulės.

- Gydant vėžį, dažnai skiriamas mikroelementas selenas tam, kad būtų sumažinti pašaliniai chemoterapijos poveikiai. Taip pat tyrinėjama, ar antioksidantinį poveikį tyrintys karotinai - luteinas ir zeaksantinas užkerta kelią makulos degeneracijai. Esant šiam susirgimui, pagrindinis tinklainės regos centras makula susitraukia taip, kad pacientas apanka. Ikišiolinių tyrimų rezultatai nuteikia gana optimistiškai.

Svarbiausi vitaminai ir jų šaltiniai

Beta-karotinu turtingos žalios, raudonos ir geltonos spalvos daržovės.

Kalciu - pieno produktai, riešutai, riebi jūrinė žuvis, sojos mėsa.

B grupės vitaminai - ankštinių augalų vaisiai, raudona mėsa, riešutai, rupių ruginių miltų gaminiai.

Magniu turtingas pienas, žalios daržovės, rupių ruginių miltų gaminiai, bulvės.

Vitaminas D - kiaušinio trynys, sardinės, skumbrė, pievagrybiai, sviestas.

Vitaminu B 12 turtinga paukštiena, mėsa, žuvis, pieno produktai.

Selenas - krevetės, jūros gėrybės, mėsa.

Vitaminu C - apelsinai, obuoliai, avietės, acerola vyšnios.

Vitaminu E turtingi šparagai, avokadai, riešutai, augaliniai aliejai.

Geležimi - mėsa, paukštiena, riešutai, lapinės daržovės.