Jei 51 metų verslininkui nusišypsos „laimė“, švininis nuovargis
sukaustys jo sąnarius. Kartais „komiška savijauta“, kaip jis pats sako,
baigiasi varginančiu migrenos priepuoliu. Tada P.Hormannas tris dienas
praleidžia lovoje.
Nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios Peteris Hormannas ir studentė iš
Bavarijos, 26 metų Nicole Helmstetter, kuri kenčia nuo šilto sauso vėjo,
minutės tikslumu fiksuoja nuovargio ar migrenos požymius. Jų užrašai
papildo Miuncheno universiteto, darbo ir aplinkos tiriamosios medicinos
instituto ir poliklinikos darbuotojo Peterio Hoppe's mokslinį darbą.
Šis biometeorologijos specialistas tyrinėja fenomenalų reiškinį, kuris
gydytojams ir meteorologams iki šiol lieka mįslė. Praėjusių metų
pradžioje P.Hoppe drauge su Miuncheno universiteto medicinos
psichologijos institutu pateikė apklausos rezultatus. Iš kurių
išaiškėjo, kad kas penktas vyresnis nei 16 metų Vokietijos pilietis
jaučia orų šėlsmą, o 35 procentai apklaustųjų skundėsi sveikatos
negalavimais.
Medikai, tyrinėjantys orų pokyčių įtaką žmonių sveikatai, nustatė 22
negalavimus, kurie kritiškų orų dienomis ypač stipriai pasireiškia. Be
nervų sistemos (migrena ir galvos skausmai užklumpa dažniausiai)„maištauja“ širdis ir kraujagyslės, sąnariai, kvėpavimo takai, neduoda
ramybės seniai užgijusios žaizdos ar kaulų lūžiai.
Priklausomai nuo oro pokyčių, žmogaus tyko uždegimų, kolikų, mėšlungio
priepuolių rizika, nors tam svarių paaiškinimų dažniausiai trūksta.
Vidurio Europos gyventojai yra pasmerkti kentėti nuo orų pokyčių.
„Greita aukšto, žemo, aukšto slėgių kaita yra būdinga mūsų geografinei
padėčiai“, - teigia Vokietijos meteorologijos tarnybos Freiburge
darbuotojas Klausas Bucheris. Jis išskyrė tris atvejus klimato sąlygų,
dėl kurių kenčia orų pokyčiams jautrūs asmenys.
Tikra nelaime tampa situacija, kada naujai į tam tikrą vietovę atslinkęs
šiltas oras užteka (nes yra lengvesnis) virš sunkesnio šalto oro masės.
Rudens ir žiemos metu tokia meteorologinė situacija gresia
ištisiniu pilku debesuotumu, nuolatiniu lietumi, dulksna, kai kada -
lijundra ir kitais panašiais „perlais“.
Toks nykus orų scenarijus gali sukelti ištisą paletę negalavimų, -
migrenos ir galvos skausmų priepuolius, astmą ir susilpninti dėmesį.
Kai naujai atslinkęs šaltas oras stumia į šalį šiltas oro mases, dažnai
kyla audros. Po stiprių vėjo gūsių ir perkūnijos, temperatūra staigiai
krenta. Dangaus imtynes tarp aukšto ir žemo slėgio ypač stipriai jaučia
reumatikai.
75-90 procentų visų nuo reumatizmo kenčiančių pacientų prasideda sąnarių
uždegimas arba skauda pažeistus sąnarius. Bet kuris judesys jiems tampa
kančia, nes drėgnas oras sutirština sąnarinį tepalą.
Mažesnių dramatiškų pasekmių turi žemo slėgio srities centras.
Bet ir čia susiduriama su širdies bei kvėpavimo takų problemomis,
jaučiamas sąnarių arba seniai amputuotų galūnių skausmas.
„Iš tų, kurie save laiko jautriais oro pokyčiams, tik pusė tikrai dėl to
kenčia“, - mano P.Hoppe. Pasak jo, galvos skausmą po apsilankymo
kavinėje suversti orui, paprasčiausiai būna labai didelė pagunda.
Kita vertus, P.Hoppe pripažįsta, kad, esant tam tikroms orų sąlygoms,
sveikatos problemų dažnėja. Anot specialisto, „tik mums dar trūksta
įrodymų, kas jas sukelia“.
Skurdžios tyrėjų pastangos leidžia orų specialistui iš Ciuricho
(Šveicarija) Hansui Richneriui daryti išvadą, kad „jei už sveikatos
negalavimų slypi fizikinis veiksnys, jo poveikis labai mažas“.
Vargu ar galima abejoti šiuo atmosferos tyrėju, fiziku, kuris jau 35
metus užsiima tiriamąja medicinos meteorologija.
Skeptikai pateikia faktų, kaip šiuolaikinis Homo sapiens nugali
kasdienius, savo paties sukurtus klimatinius pokyčius. Įstaigų
tarnautojai, kurie neretai eina į darbą esant minusinei temperatūrai,
kabinetuose įjungia dirbtinį šildymą. Liftai per kelias sekundes
keleivius kelia į svaiginančius aukščius, kai oro slėgis krinta
taip staigiai lyg artėtų audra.
Dėmesio nusipelno Kijevo (Ukraina) Taraso Ševčenkos universiteto
darbuotojo Anatolijaus Deliukovo eksperimentai. Būtent jie sustiprino
viltį, kad pagaliau atsirado galimybė pažinti oro dirgiklius, kurie
slypi žmogaus organizme.
Šiam mokslininkui pavyko pakeisti bandymuose dalyvavusių asmenų kraujo
spaudimą ir pulsą, vibruojant slėgį hermetiškoje bandomojoje
kameroje. Po to sustiprėjo atmintis ir dėmesys.
Ir priešingai. Kai tyrėjas „sukurdavo“ audringą orą, žmonės skųsdavosi
sumažėjusiu dėmesiu.
Vargu ar kas geriau žino oro pokyčių riziką ir pašalinius poveikius
žmogaus organizmui nei Vokietijos Freiburgo meteorologijos tarnybos
medicinos meteorologijos srities vadovas Gerdas Jendritzky.
„Visi kalba apie jautrumą orų pokyčiams, bet tikrą rūpestį kelia šilumos
poveikis“, - teigia specialistas. Jei besikeičiančio klimato įtaka
vieniems apsiriboja bloga nuotaika, migrena ar dirglumu, nepaprastai
jautrius orams žmones neretai ištinka infarktas, paūmėja reumatas ar
pasireiškia astmos priepuoliai.
G.Jendritzky teigia, kad medicininiu požiūriu reikšmę turi ne tai, ką
rodo gyvsidabrio stulpelis, bet žmogaus juntama temperatūra. Ji
nukrypsta nuo išmatuotos fizikinės temperatūros priklausomai nuo drėgno
oro, vėjo, saulės spinduliavimo ar fizinio aktyvumo.
Jei gyvsidabrio stulpelis yra ties 15 laipsnių padala, žmogus, kai pučia
drėgnas vėjas, gal būt jaučiasi taip kaip būna nulinė temperatūra. Jei
jis bėgioja šviečiant saulei, jo savijauta būna tokia kaip esant 25
laipsnių temperatūrai.
Vienoje savo studijų G.Jendritzky pateikė Badeno-Viurtembergo žemės
mirčių statistiką. Jis palygino 2,8 milijono mirties atvejų 1968-1997
metais su keturių regioninių meteorologinių tarnybų duomenimis.
„Kai temperatūra būdavo nepalanki sveikatai, prasidėdavo kraujotakos
sutrikimai. Juos sveikieji atlaikydavo be jokių problemų. Bet vyresnio
amžiaus asmenys, vaikai ar sergantys kraujagyslių ligomis nepajėgdavo su
tuo susidoroti“, - teigė G.Jendritzky. Ypač ryškus buvo švelnus ilgai
išsilaikiusių karščio ar šalčio bangų efektas.
„Šiluma - našta, o šaltis - organizmo dirgiklis“, - teigia
G.Jendritzky, omenyje turėdamas prie karščio neįpratusius savo
tėvynainius. Specialistas perspėjo, kad miestuose, kurie vadinami„šilumos salomis“, jautrumas temperatūrai gali pasiekti kritišką ribą.
Miuncheno aplinkos sąlygų ir sveikatos tyrimo instituto epidemiologė
Hannelore Lowel ištyrė 13 tūkstančių širdies infarkto atvejų.
Specialistė priėjo išvadą, kad tai susiję su žmonių jautrumu orų
pokyčiams.
H.Lowel nustatė, kad širdies infarktus patyrę asmenys ypač jautriai
reagavo į orų pasikeitimus. Trys trečdaliai moterų ir beveik pusė vyrų,
praėjus ne vieneriems metams po savo išgijimo, skundėsi simptomais,
kurie pasireiškė jautrumu orams.
Apie šią įtaką žmogaus organizmui byloja ir Alensbache surengtos
apklausos rezultatai. Jautrūs klimato kaitai asmenys žymiai dažniau nei
tie, kuriems šitai nė motais, kentėjo nuo chroniškų ligų. Kraujo
apytakos problemos, kepenų ar tulžies ligos buvo taip pat plačiai
paplitusios kaip reumatas ar alergija.
Epidemiologė mano, kad negalavimai dėl gamtos jėgų šėlsmo turi tapti
perspėjamuoju signalu. Pasak H.Lowel, medikai ir pacientai privalėtų
rimtai vertinti savo jautrumą orams, nes už to gali slypėti fizinė
liga.
Kita vertus, kontroliuojamos saulės, vėjo ir oro dozės gali būti grynas
vaistas. Tai, ką daugelį šimtmečių praktikuoja sanatorijų gydytojai,
Miuncheno universiteto balneologijos ir klimatologijos instituto
specialistė Angela Schuh ištobulino iki „klimato terapijos“. Tokiu būdu
ji padeda reumatikams, asmenims, kenčiantiems nuo astmos ir kraujo
apytakos problemų.
Kita vertus, medikai ir meteorologijos specialistai teigia, kad orai
nesusargdina, tik sustiprina vienos ar kitos ligos simptomus. Būtent dėl
šios priežasties ir nėra galimybės gydyti nuo jautrumo orams.