Konsultuoja Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės Kauno Klinikų gydytoja akušerė-ginekologė, medicinos mokslų daktarė Eglė Barčaitė.
Netyčiukų laikai – praeitis
Jei pasikalbėtumėte su vyresnės kartos moterimis, ne viena papasakotų, kad „tais laikais“ dauguma vaikų buvo netyčiukai. Ši „mada“ gerokai pakoreguodavo santuokų statistiką. Ištekėti sulaukus vos 18 metų nebuvo jokia sensacija. Dabar moterys, kurios gimdė praktiškai būdamos paauglės, didžiuojasi savo suaugusiais vaikais, nors pačios dar yra jaunos. Tačiau sunku įsivaizduoti, ką jos išgyveno tada, kai sužinojo, jog laukiasi. Jeigu kas nors imtųsi surašyti visų tų moterų (tuomet dar jaunučių merginų) emocijas, išeitų neišsemiama skausmo, ašarų, nerimo, įtampos, streso enciklopedija. O jei nertume dar giliau, tai rastume ir baisesnių dramų (prisiminkime A.Vienuolio Veroniką).
Šiais laikais patikimų kontraceptinių priemonių tikrai daug, informacija apie jas vieša ir lengvai prieinama, todėl moterys išlieja daug mažiau ašarų dėl neplanuotų nėštumų. Tai, kad nėštumai vis labiau planuojami, atspindi statistika. 1990-aisiais daugiausiai vaikų pagimdė 22 metų moterys, 2005-aisiais – 26 metų, o 2010-aisiais – 29 metų. Pastebimai daugėja moterų, gimdančių virš 35 metų.
Apklausos rodo, kad suplanuoti yra daugiau nei 60 proc. nėštumų. Šeimos paskaičiuoja, kada geriausia išeiti tėvystės atostogų, kuriuo karjeros etapu palankiausia padaryti pertrauką. Argumentai, kada gimdyti, įvairūs. Vieni laikosi nuomonės, kad tai reikėtų padaryti iki 30 metų, kitiems svarbiausia susikurti gerbūvį, treti „gaudo“ geriausią atlyginimą, kad gautų geras motinystės išmokas. Tačiau nė vienas iš šių kriterijų nėra lemiamas. Paprastai šeimos nėštumus suplanuoja tada, kai pajunta, jog iš tiesų nori vaikų.
Kodėl nėštumas turėtų būti planuotas?
Moksliškai įrodyta, kad planuotas nėštumas praeina sklandžiau, ramiau, mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika. Tai paprasta paaiškinti – iš anksto nusprendusi turėti vaikelį, pora pasirūpina savo sveikata, galbūt atsisako alkoholio ar rūkymo, vartoja vitaminų, sveikiau gyvena. Labai svarbus ir emocinis nusiteikimas – kai nėštumas yra laukiamas, pora išvengia streso, o kaip žinia – stresas yra įvairiausių ligų priežastis.
Nėštumą planuojanti moteris labai greitai sužino, kad laukiasi (nes neatėjusių mėnesinių nelaiko „ciklo sutrikimu“). Jei nėštumas neplanuotas, apie jį moteris paprastai sužino gerokai vėliau, o per tą laiką ji gali būti vartojusi vaistų, rūkiusi, gėrusi alkoholį – o šie dalykai gali įtakoti vaisiaus vystymąsi.
Pastebėta, kad šeimos, kurių nėštumas planuotas, greičiau atsistato ir po gimdymo. Pavyzdžiui, jei moteris serga mažakraujyste, bet pradėjo vartoti geležies preparatų dar iki nėštumo, labiau tikėtina, kad ji nėštumo metu išvengs mažakraujystės progresavimo ir po gimdymo jausis stipresnė. Vėl gi – už medicinines priežastis čia svarbesnės tampa psichologinės. Kai vaikas planuotas ir lauktas, pirmieji mėnesiai po gimdymo praeina su pozityviu užtaisu. Tiriant pogimdyminės depresijos atvejus, aptiktas dėsningumas – dažniau suserga tos moterys, kurių nėštumai nebuvo planuoti.
Ar reikia pertraukos po kontraceptikų?
Kai šeima apsisprendžia turėti vaikutį, nustoja naudotis įprastomis kontraceptinėmis priemonėmis. Jei tai natūralus šeimos planavimas, prezervatyvai ar spermicidinės priemonės, neaiškumų nekyla, tačiau jei tai sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT), pleistrai, žiedas ar hormoninė spiralė, kyla klausimas – ar daryti kelių mėnesių pertrauką prieš bandant pastoti? Vartojant šiuolaikinius itin mažų dozių hormoninius kontraceptikus ar hormoninę spiralę, kuri veikia vietiškai gimdoje, jokios pertraukos daryti nereikia.
Mitas, kad reikia daryti kelių mėnesių pertrauką prieš pastojant, kilo prieš kelis dešimtmečius, kai buvo vartojamos didelių dozių kontraceptinės tabletės. Tada buvo sakoma, kad reikia leisti organizmui „išsivalyti“ nuo hormonų ir „atsigauti“ kiaušidėms. Šiuolaikiniai hormoniniai kontraceptikai gerokai skiriasi nuo „senųjų“: jų sudėtyje naudojamas naujos kartos veikliąsias medžiagas palankiau priima moters organizmas, hormonų dozės kur kas mažesnės. 2008 m. kontracepcijoje pradėtas naudoti hormonas estradiolis, identiškas tam, kurį gamina moters kiaušidės.
Lietuvos moterims apsisaugoti nuo nėštumo taip pat jau skiriamos kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje yra šis natūraliam tapatus hormonas estradiolis, pasižymintis švelnesniu poveikiu medžiagų apykaitai ir kepenims.
Iki šiol dar tikima, kad vartojant hormoninius kontraceptikus po to sunkiau pastoti. Tačiau atlikti tyrimai šį mitą ne tik kad paneigė, bet ir apvertė aukštyn kojom – buvo įrodyta, kad moterys, kurios vartojo sudėtines kontraceptines tabletes (SKT), nutraukus vartojimą pastoja greičiau. Tam paaiškinimų gali būti keli. Vienas jų – vartojant SKT kiaušidės ilsisi, tad nutraukus vartoti piliules, kiaušidės noriai „kimba į darbą“. Kitas paaiškinimas – moterys, vartojančios SKT, profilaktiškai apsisaugo nuo endometriozės, kuri yra viena iš pagrindinių ligų, sutrikdančių vaisingumą.
Taigi, pastoti paprastai galima iškart nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą, tai yra pirmą natūralų ciklą. Tyrimai parodė, kad moteriai nutraukus SKT vartojimą ir iš kart pastojus, nėra jokio žalingo poveikio nėštumui, nepadidėja persileidimo ar vaisiaus apsigimimų rizika.