Studijuoti mediciną D.Kuzmauskas nutarė mokydamasis penktoje klasėje.
Įtakos tam galbūt turėjo terapeute dirbanti jo motina, bet Deividui atrodo, kad tai – tik jo pasirinkimas ir apsisprendimas.
Namuose visada buvo daug medicinos literatūros. Berniukas dažnai pavartydavo knygas, įkandamas ne kiekvienam suaugusiajam.
O sužinojęs, kad pats serga sunkia liga, ne tik perskaitė daugybę knygų, bet ir išnaršė internetą – stengėsi viską išsiaiškinti iki smulkmenų.
Sveikas ir žvalus buvęs vaikas, lankęs karatė treniruotes, plaukiojęs baseine, pirmuosius klastingos ligos požymius pajuto 2010-ųjų pabaigoje.
„Tuomet su mama ir tėčiu viešėjome Vokietijoje, kur gyvena mano sesuo. Nuvykome pas ją kartu atšvęsti Kalėdų. Jau ruošėmės vykti namo, kai man pasidarė bloga – krėtė drebulys, siaubingai skaudėjo galvą, pakilo kraujospūdis, pykino”, – savų bėdų pradžią prisiminė Deividas.
Juodu su motina nuvažiavo į ligoninę. Ji prašė atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, bet vokiečių medikai pareiškė, kad tai darys tiktai tuomet, jei priepuolis pasikartos.
Pusdienį praleidęs ligoninėje Deividas grįžo į sesers namus. Jo savijauta buvo šiek tiek pagerėjusi.
Šeima susiruošė į oro uostą, bet dėl spūsčių įstrigo kelyje ir pavėlavo į lėktuvą. Šimtus kilometrų iki Lietuvos teko belstis autobusu.
„Jaučiausi siaubingai. Mama sakė, kad buvau visas išbalęs ir be jėgų, vos gyvas. Bet šiaip taip pasiekėme Klaipėdą”, – pasakojo vaikinas.
Kitą dieną šeimos gydytoja rekomendavo jiems kreiptis į Infekcinių ligų ligoninę, tačiau greitai įžvelgę, kad tai – ne meningitas, medikai klaipėdietį pervežė į Vaikų ligoninę.
2011-uosius Deividas sutiko reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Po poros parų Klaipėdos apskrities ligoninėje atlikus magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus paauglys buvo pervežtas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos kliniką.
„Po tų tyrimų gydytojai pasakė: tau – ne vėžys. Ačiū Dievui, nes to labiausiai bijojau. Tikslios diagnozės dar nežinojau, tik tiek, kad kažkas negerai galvoje”, – pasakojo Klaipėdos „Aitvaro” gimnazijos dešimtokas.
Kalbantis su juo susidaro įspūdis, kad jis – gerokai vyresnis.
Vaikinas pateko į neurochirurgijos skyrių, kur jį apžiūrėjo gydytojas Antanas Gvazdaitis.
„Nuo tos dienos jis tapo mano gydytoju. Iš jo sužinojau diagnozę: arterinė-veninė malformacija. Įgimta galvos smegenų kraujotakos patologija. Reikėjo spręsti, kur daryti operaciją.
Buvo visokių variantų – gydytojas ir mama konsultavosi su Vokietijos ir Rusijos specialistais. Bet jie negarantavo sėkmės. Nutarėme likti Klaipėdos ligoninėje”, – pasakojo Deividas.
Jis žinojo apie galimas operacijos pasekmes – komą, paralyžių. Apie tai daug kalbėjosi su motina.
Žinojo ir tai, kad negalima nieko nedaryti, – vaikiną jau buvo ištikęs vienas hemoraginis insultas – trūko kraujagyslė ir į smegenis išsiliejo kraujo.
Deividas visiškai pasitikėjo gydytoju A.Gvazdaičiu ir kitais uostamiesčio medikais, kurių pavardės į jo atmintį tikriausiai įsirėžė visiems laikams.
Kad operacija bus ilga ir sudėtinga, buvo aišku iš karto. Deividas buvo skaitęs ir iš gydytojo girdėjęs, kad viena moteris dėl panašios ligos buvo operuojama apie 20 valandų.
Niekas nesitikėjo, kad Deivido operacija taps istorinė – truks net pusantros paros.
Praėjusių metų balandžio 5-ąją klaipėdietis gali laikyti antrąja gimimo diena.
Neurochirurgas A.Gvazdaitis operacinėje dirbo visas 35 valandas su keliomis trumputėmis pertraukėlėmis. Per tą laiką pasikeitė du asistentai, keturios operacinės instrumentatorės.
„Ilgas operacijos laikas nėra teigiamas dalykas, tačiau šiuo atveju buvo svarbių priežasčių – stengėmės maksimaliai pašalinti visus galimus neigiamus padarinius”, – aiškino A.Gvazdaitis.
Po ilgos ir sudėtingos operacijos Deividas reanimacijos skyriuje praleido dvi paras.
„Iki tol vis skaudėdavo galvą, kartais – stipriai. Ir staiga pajutau – neskauda. Pakalbėjau su gydytoju, mama – apsidžiaugiau, operacija pavyko.
Ligoninėje nė mėnesio nepraleidau. Gerai valgiau, miegojau. Namo išėjau savomis kojomis – buvo gera!” – džiaugėsi Deividas.
Jis mano, jog ištverti tokią ilgą operaciją padėjo tai, kad iki tol daug treniravosi ir buvo fiziškai stiprus.
„Mamai buvo daug sunkiau. Ji visą operacijos laiką laukė ligoninės koridoriuje. Ji akių nesudėjo, o aš miegojau”, – pasakojo šešiolikametis.
Ir jis, ir gydytojas A.Gvazdaitis ieškojo informacijos internete, bet nė vienas neaptiko tiek ilgai trukusios neurochirurginės operacijos aprašymo.
Dabar Deividas jaučiasi taip, lyg nieko nebūtų patyręs, – jam nieko neskauda ir net nematyti operacijos žymės.
Praėjusią vasarą atlikus išsamius tyrimus prieita prie išvados, kad D.Kuzmauskas – visiškai sveikas.
Nuo bendramokslių Deividas neatsiliko – devintą klasę baigė eksternu.
„Mokslai man sekasi gerai. Noriu studijuoti mediciną. Ši ligos istorija mano pasiryžimą tik dar labiau sustiprino. Kaip po tokios operacijos gali neiti į mediciną!” – šyptelėjo vaikinas.
O prieš penkis mėnesius jis galutinai nutarė tapti širdies chirurgu.
Deividas pripažįsta, kad patirta neganda paskatino jį kitaip gyventi ir perkainoti gyvenimo vertybes.
Dabar šešiolikamečiui svarbiausia šeima, sveikata, draugai ir mokslai. Jis lanko sporto klubą, vaikšto į pirtį – gyvena normalų gyvenimą.
D.Kuzmauskas prasitarė neseniai draugui pirmąkart teikęs pirmąją pagalbą. Vaikinui galvą prakirto netikėtai užkritusi garso kolonėlė. Žaizdą teko dezinfekuoti ir užklijuoti.
„Kiti žarstė patarimus, esą žaizdą reikia susiūti. Aš mačiau, kad ji – negili. Viskas gerai, puikiai sugijo”, – džiaugėsi Deividas ir juokais svarstė, ar jam dėl visa ko nevertėtų nešiotis pirmosios pagalbos lagaminėlio.
Per metus Lietuvoje – maždaug dvidešimt ligos atvejų
Antanas Gvazdaitis
Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos
klinikos vadovas
„Arterinė-veninė malformacija – įgimta galvos smegenų kraujagyslių sklaidos anomalija. Dėl nežinomų priežasčių dar motinos įsčiose kūdikiui kartais susiformuoja ydinga kraujotaka.
Šiai ligai būdingos patologinės arterijų ir venų jungtys (rezginiai arba kraujagyslių dariniai), kuriomis arterinis kraujas patenka tiesiai į galvos smegenų venas. Sveikame organizme kraujas pereina smulkiųjų kapiliarų tinklą.
Iškyla problema – arterinis kraujas patenka į patologinį kraujagyslių rezginį ir nuteka į veninę sistemą – susiformuoja arterinė-veninė malformacija. Kai kurios tokio rezginio kraujagyslės yra silpnos, todėl gali plyšti. Tai yra pavojinga.
Lietuvoje per metus užregistruojama maždaug dvidešimt naujų arterinės-veninės malformacijos atvejų.
Deividui dėl ydingos kraujotakos kartą jau buvo plyšusi išplonėjusi malformacijos kraujagyslė. Gerai, kad tąkart kraujavimas nebuvo labai gausus ir įvyko giliai galvos smegenyse. Tyrimų rezultatai nekėlė abejonių – būtina operuoti ir šalinti galvos smegenų kraujagyslių rezginį, nors tai ir labai rizikinga.
Po tokių operacijų gali kilti komplikacijų – kalbos, regėjimo sutrikimų, gali ištikti net rankų ar kojų paralyžius.
Ilgas operacijos laikas nėra teigiamas dalykas, tačiau šiuo atveju tam buvo svarbių priežasčių – stengėmės maksimaliai atsargiai pašalinti visą didelę, trapią ir kraujingą malformaciją, kuri tęsėsi nuo smegenų paviršaus iki giluminių struktūrų ir buvo labai arti funkciškai svarbių smegenų sričių.
Mums pavyko visiškai pašalinti kraujagyslių rezginį ir išvengti komplikacijų tiek operacijos metu, tiek ir po jos. Tai pasiekta visos komandos – neurochirurgų, anesteziologų, intensyviosios terapijos gydytojų, slaugytojų bei kitų specialistų dėka ir dėl turimų gerų šiuolaikinių neurochirurgijos technologijų. Svarbiausia – mums pavyko išsaugoti Deivido svajonę tapti geru gydytoju.
Vasarą atlikome kontrolinę galvos smegenų kraujagyslių angiografiją, kuri parodė, kad malformacija pašalinta visiškai – tai yra liga išgydyta.”
Dėkingumo ašaras braukia ir kitų medikų pacientai
2011-ieji į šalies medicinos istoriją įeis dėl ne vienos išskirtinės operacijos.
■ Marijampolietis Valdas Degutis (51 m.) tapo pirmuoju pacientu Baltijos šalyse, kuriam antrą kartą buvo persodintos kepenys. Šią operaciją atliko Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas profesorius Kęstutis Strupas.
■ 2011-ųjų Joninių naktį antrąsyk neįkainojamos dovanos – donoro širdies – sulaukė 25 metų kaunietis Nerijus Maskolaitis. Ši operacija, kurią Kauno klinikose atliko širdies chirurgas profesorius Rimantas Benetis, taip pat perrašė Lietuvos medicinos istoriją – Nerijus tapo pirmuoju žmogumi Baltijos šalyse, kuriam antrąkart persodinta širdis.
■ Tiltu į gyvenimą sunkiai sergančiai 42 metų moteriai tapo dirbtinė širdis. 2011-ųjų birželį Kauno kardiochirurgai pritaikė naujovę, padedančią ligoniui sulaukti širdies donoro, – įsodino į krūtinę aparatą „Cardiowest”. Tokia operacija yra pirmoji Baltijos šalyse, ją su chirurgais iš Vokietijos atliko lietuvių medikų komanda, kuriai vadovavo Kauno klinikų profesorius
R.Benetis. Nuo ankstesnio pavyzdžio dirbtinės širdies, kuri naudojama Lietuvoje, aparatas skiriasi tuo, kad po operacijos tikrosios širdies ligonio krūtinėje nebelieka, ją tenka pašalinti.
■ Sudėtinga operacija pernai birželį išgelbėjo vos penkių dienų naujagimį, kuriam buvo pašalintas širdyje išsikerojęs milžiniškas auglys rabdomioma, apėmęs pusę širdies. „Mūsų centre operuojami sudėtingiausią patologiją turintys naujagimiai, tačiau toks atvejis – pirmas”, – teigė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kardiochirurgas Virgilijus Lebetkevičius.
■ Į vėžį taip pat nusitaikyta tobulesniu ginklu. Išplitusio vėžio atvejais Vilniaus gydytojai jau taiko hiperterminę peritoninę chemoterapiją (HIPEC). Jos ypatybė – piktybinės ląstelės yra veikiamos karščiu. Naujesnis metodas yra tikslesnis nei įprasta chemoterapija – specialia aparatūra vaistai nuo vėžio pašildomi iki 42 laipsnių ir kartu su fiziologiniu skysčiu supilami į pilvo ertmę. Ten jie kartu su skysčiais cirkuliuoja apie dvi valandas. Tai leidžia sunaikinti net menkiausias vėžio užuomazgas, nes piktybinės ląstelės nėra atsparios karščiui. 2011-ųjų balandžio 14-ąją Santariškių klinikose onkoginekologas Vilius Rudaitis, pilvo chirurgai Vitalijus Sokolovas ir Jonas Jurgaitis per 8 valandas ligonei, sergančiai išplitusiu kiaušidžių vėžiu, pašalino pilvaplėvę, blužnį, dalį kasos, plonąjį žarnyną. Iškart po operacijos pacientei buvo atliekama hiperteminė peritoninė chemoterapija. Šis metodas taikomas ligoniams, sergantiems ne tik pilvaplėvės piktybine liga pseudomiksoma, bet ir išplitus kiaušidžių, gimdos, skrandžio, storosios žarnos, kitos formos vėžiui.