Prieš 10 metų Kauno bigbendo muzikantas G.Januškevičius nebūtų patikėjęs, kad kada nors beveik atsisakys mėsos ir ims ieškoti žinių apie sveiką gyvenimo būdą.
Tačiau pagyvenęs už Atlanto ir pasimaitinęs pusfabrikačiais, kaunietis iš pagrindų pakeitė savo požiūrį į mitybą. Bičiuliai, matydami kupiną energijos vyrą, nuolat klausia patarimų, kaip jam tai pavyksta.
Pateko į svajonių šalį
G.Januškevičius groti fortepijonu pradėjo septynerių. Maištingą sielą patraukė rokenrolas, todėl įsiliejo į legendines grupes „Gintarėliai“, „Trimitas“, „Versmė“. Įkūrus Kauno bigbendą, ėmė groti šiame kolektyve, muziką kuria ir pats.
Vyras visada žavėjosi amerikiečių gyvenimo būdu ir muzika.
2003 metais kaunietis laimėjo žaliąją kortą ir iškeliavo į svajonių šalį. Ten grojo garsiuose Čikagos klubuose su žinomais JAV džiazmenais. Darbavosi ir kruiziniuose laivuose, aplankė keliolika egzotiškų šalių ir salų nuo Havajų iki Puerto Riko.
Tačiau Amerika pasilikti visam gyvenimui nesuviliojo. Po dvejų metų nugalėjo ne tik gimtinės ilgesys, bet ir susidūrimas su netikromis šypsenomis, paviršutinišku gyvenimo ir mąstymo būdu ir net nesveiku maistu.
Sveikuoliu tapo pamažu
Gyvendamas JAV muzikantas dažnai maitindavosi pusfabrikačiais, kitu greitai gaminamu maistu. Tai įkyrėjo, tad ėmė ieškoti sveikesnių produktų.
Pavyko rasti parduotuvių, kuriose lankosi ne tik dešrainius pripažįstantys amerikiečiai. Ten produktai brangesni, tačiau bent kiek natūralesni.
„Gyvenime nieko ypatingo neįvyko. Sveikata taip pat nebuvo labai prasta. Kankino šiokie tokie negalavimai, tačiau, kaip daugelis, į juos nekreipiau dėmesio“, – tikino G.Januškevičius.
Tačiau 2005 metais grįžęs į Kauną muzikantas po truputį pradėjo ieškoti informacijos apie sveiką mitybą ir pamažu taikyti sau kai kuriuos jos principus.
Sužavėjo netikėta teorija
Vyrą ypač sužavėjo XX amžiaus pradžioje gyvenusio amerikiečio mokslininko Arnoldo Eroto teorija apie sveiką gyvenseną.
Pasak jo, maistas skirstomas į gleivinius ir negleivinius produktus. Negleiviniai yra visi vaisiai, žaliosios daržovės, morkos, burokėliai, ridikai ir kai kurie kiti šakniavaisiai, riešutai, saikingai vartojama mėsa. Tai ir yra sveikiausi produktai.
Visas kitas maistas, pasak teorijos, yra gleivinis. Kadangi žmogaus organizmas yra lyg kempinė, gleivės užkemša organizmą, mėsa jį užkrečia toksinais.
„Mokslininkas teigė, kad, išskyrus traumas ar psichines ligas, žmonės serga vienintele liga – užsikimšimu. Nuo to, kur vyksta užsikimšimas, priklauso, kokia liga išsivystys“, – supaprastintą teoriją dėstė muzikantas.
Pats gamina sviestą
Visiškai aklai sveikuolių ar žaliavalgystės teorijomis kaunietis neseka. Svečiuose paragauja ir mėsos, kartą per savaitę valgo žuvį, retkarčiais maitinasi grūdiniais produktais.
Tačiau dažniausiai valgo įvairiai paruoštas daržoves, pagardintas saulėgrąžomis, sezamų ir moliūgų sėklomis, negali atsispirti įvairiems mėsą pakeičiantiems riešutams.
Labiausiai mėgsta lietuviškų žolelių arba žaliąją arbatą.
Kepiniams vyras nenaudoja jokio aliejaus. Pasigamina „gi“ sviestą. Jis gaunamas iš 82 procentų riebumo sveriamo kokybiško sviesto, valandą kaitinamo ant ugnies. Per šį laiką suyra nereikalingi baltymai, sviestas pakvimpa riešutais.
„Muzikanto gyvenimo būdas nesuderinamas su griežtu režimu, tačiau maitindamasis sveikiau atsikračiau 15 kilogramų, esu pilnas energijos“, – sakė G.Januškevičius.
Karštos salotos „Žaliasis dubuo“
Žiemą organizmą sušildančioms ir energijos suteikiančioms karštoms salotoms reikės saujos gražgarsčių, tiek pat špinatų, petražolių, krapų, po ketvirtį visų spalvų paprikų, morkos, pomidoro, 100 g kopūsto, brokolio, pusės svogūno, 2 skiltelių česnako, avokado, 20 g „gi“ sviesto.
Pagardui reikės druskos, juodųjų maltų pipirų, sumaltų kanapių sėklų, kepintų saulėgrąžų, sezamų, moliūgų sėklų.
Padažui reikės 100 g alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, šaukštelio agavos sirupo arba medaus, garstyčių pagal skonį.
Į dubenį dedamos supjaustytos gražgarstės, špinatai, petražolės, krapai. Ant jų skiltelėmis užpjaustomi pipirai, kopūstas, susmulkinta morka, brokolis, svogūnas, česnakas. Į gilią storasienę stipriai įkaitintą keptuvę dedamas sviestas. Kai jis išsilydo, beriamos daržovės. Jas reikia suberti taip, kad žaliosios lapinės daržovės atsidurtų keptuvės viršuje, o ilgiau kepančios sudedamosios dalys – apačioje.
Visas mišinys intensyviai maišomas ir kaitinamas ne ilgiau kaip 1 minutę. Taip kaitinamos daržovės nesutrokšta ir nesukepa, bet tik tampa traškios ir nepraranda vertingiausių vitaminų bei mineralų.
Karštos daržovės dedamos į lėkštę, kur jau laukia keli griežinėliai avokado.
Salotos užpilamos padažu ir pabarstomos saulėgrąžomis, sezamų, kanapių ir moliūgų sėklomis.
Patiekalą reikia valgyti nedelsiant, kol jis karštas, o daržovės traškios.