Ryšys tarp emocinės savijautos ir vėžio pastebėtas daugiau nei prieš du tūkstančius metų. Dar II a. antikos medikas ir filosofas K.Galenas atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenimu patenkintos moterys vėžiu suserga rečiau negu nusivylusios gyvenimu.
JAV mokslininkai išsiaiškino, kad pozityvus mąstymas turi daug didesnę įtaką ilgaamžiškumui negu kad sportas, žalingų įpročių atsisakymas ar žemas cholesterolio kiekis. Jeilio universiteto specialistų atlikti tyrimai įrodė, kad gyvenimu besidžiaugiantys žmonės gyvena vidutiniškai 7,6 metais ilgiau negu negatyviai nusiteikę žmonės.
„Gyvenimas tampa tokiu, kokį jį suformuoja mūsų mintys“, - sakė Markas Aurelijus. Norint būti sveiku, reikia stengtis būti optimistu. Pastebėta, kad gyvenimu besidžiaugiantys sangvinikai mažiau linkę susirgti onkologinėmis ligomis negu kad melancholikai. Optimistai daug greičiau sveiksta po operacijų.
Amerikiečių tyrimai parodė, kad maždaug 30 proc. sunkiai sergančių vėžiu, nepaisant gydytojų prognozių, visgi pavyksta pasveikti. Paaiškėjo, kad visiems šiems nugalėtojams buvo būdingi du dalykai – mokėjimas džiaugtis gyvenimu ir tikslo turėjimas.
Otas fon Bismarkas, pirmasis Vokietijos imperijos kancleris, pramintas „Plieniniu kancleriu“, nuolat sirgdavo kokia nors liga, tame tarpe sirgo ir vėžiu. Kiekvieną kartą kancleris konsultuodavosi su gydytojais – ir paprastai darydavo tai, ką pastarieji griežtai uždrausdavo. Suvalgydavo po kilogramą mėsos kasdien ir gerdavo daugiau nei įprastai. Sakydavo, kad save gerbiantis žmogus neturi teisės numirti, kol neišgers per savo gyvenimą 5 000 butelių šampano. Otas fon Bismarkas numirė būdamas 83-ejų metų, išgėręs būtent tiek butelių šampano, kiek ir turi išgerti, jo manymu, save gerbiantis žmogus.