Koks yra žmogaus psichikos ir jo fizinės būsenos ryšys?

Vokietijos žiniasklaidos atstovams Heidelbergo (Vokietija) prevencinės medicinos instituto direktorius, profesorius Ronaldas Grossarthas Maticekas pateikė duomenų, kurie byloja apie žmogaus psichikos ir jo fizinės būsenos ryšį.

- Prasidėjo psichosomatikos amžius. Medicina jau nebesigriebia vien medikamentų ir skalpelio, bet vis dažniau atsigręžia į žmogaus sielą. Ar mūsų emocinė būsena ir mąstymas turi poveikį sveikatai?

- Taip. Visi kasdien patiriame psichinės būsenos poveikį mūsų organizmui: susijaudinus pradeda plakti širdis, dėl konfliktinių situacijų atsiranda nemiga, egzaminų baimė sukelia pilvo skausmus, liūdesio minutėmis sunku kalbėti, drėgnos, šaltos rankos - streso, galvos skausmai - nuovargio pasekmės ir t.t. Dabar žinome, kad psichika tiesiogiai veikia vegetacinę nervų sistemą, o per ją - tiek skausmo pojūčius, tiek organinius procesus, kaip antai kvėpavimą, širdies plakimą, medžiagų apykaitą, virškinimą ir t.t.

- Žinoma. Šio mechanizmo pavyzdžiu gali būti placebo (vaistus imituojančių neveiklių medžiagų poveikis ligonio organizmui - red. past.) efektas. Laukiamas organizmo reakcijas sukelia vien tikėjimas galia medikamentų, nors jų sudėtyje nesama veiklių medžiagų, pavyzdžiui, geriau auga plaukai, kraujospūdis tampa normaliu ar silpnėja uždegimai.

- Ar dėl šios priežasties gydytojai vis dažniau pasitelkia hipnozės seansus?

- Hipnozės seansai akivaizdžiai byloja apie kūno ir psichikos sąveiką. Pacientams, kurie jautrūs skausmui, stomotologai padeda įtaiga, o ne injekcija. Bandymais buvo pademonstruota, kad nudegimo pūslės atsirasdavo dėl to, kad hipnozės seanso metu šiems asmenims buvo įteigiama, kad juos palietė karštu metaliniu strypu. Iš tikrųjų hipnotizuotojas tik mažuoju pirštu paspausdavo paciento ranką.

- Psichinė būsena, - vidinė mūsų gyvenimo nuostata, - visų biocheminių organizmo procesų atspindys. Asmens, kuris patiria didžiulę vidinę įtampą, kraujospūdis staigiai pakyla, pulsas dažnėja. Pykčio momentais veidą užlieja raudonis, nes dėl staigaus kraujo antplūdžio išsiplečia net mažiausios kraujagyslės. Padidėjusiam deguonies poreikiui kompensuoti kvėpuojame greitai ir negiliai.

- Ne, tokioms situacijoms mūsų organizmas yra puikiai pasiruošęs. Pašėlęs trumpalaikis gyvenimo tempas visiškai nepavojingas, net sveikas ir jį būtina patirti. Jis suteikia galimybę išspręsti konfliktą, pasitelkiant dvasinius ir fizinius išteklius, - kovoti arba pasiduoti.

- Kovoti? Ne visi paleidžia į darbą savo kumščius. Pasiduoti? Bet juk tai nesuderinama su šiuolaikine elgsena.

- Sutinku. Ši jėga turėtų būti panaudojama naudingai veiklai, - konfliktams spręsti. Pavyzdžiui, išaiškinti partneriui, kad jo elgesys nepriimtinas. Pareikalauti iš viršininko pakelti atlyginimą arba pakeisti butą, nes nesutarimai su kaimynais gadina nervus. Jei tai neįmanoma, būtina bent fiziškai „išsidūkti“ ir tokiu būdu išlieti susikaupusią energiją: bėgti ristele, mankštintis fitneso salėje, prakaituoti šokių aikštelėje, plaukymo baseine, teniso aikštyne ir pan. Žinoma, sportas negali pašalinti konflikto. Jis - trumpalaikė priemonė energijai išlieti iki žmogus gali realiai išspręsti problemą.

- Ne. Galiausiai automatiškai pasiekiama natūrali regeneracijos fazė. Po įtampos organizmui reikalingas atsipalaidavimas, - biologinis laikas poilsiui ir energijai papildyti. Jei to nedaroma, padėtis tampa kritiška. Ne tuoj pat, bet po daugelio metų. Temperamentingas, choleriškas žmogus beveik visuomet išgyvena didžiulę įtampą, bet jo energija neišnaudojama aktyviems veiksmams, nes ji lieka įtampoje. Dėl to nėra atsipalaidavimo fazės. Tai pamažėle tampa pernelyg didele našta visai sistemai, kurios pavadinimas - žmogus.

- Per daugiau nei 20 metų atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai pacientų, pastebėjau, kad cholerikai dažniau kenčia nuo širdies ir kraujotakos sutrikimų, kaip antai aukštas kraujospūdis, Angina pectoris, aterosklerozė ir širdies infarktas. Jie, priešingai nei ramūs žmonės, dažniau serga kitomis sunkiomis ligomis, kaip antai vėžys.

- Taip supaprastintai šito negalima pasakyti. Negalima užmiršti ir daugelio kitų veiksnių, pavyzdžiui, genetinio paveldo, pavojingų aplinkos veiksnių, nikotino, alkoholio, netinkamos mitybos, nejudraus gyvenimo būdo ir prastos psichikos būsenos. Atskirų rizikos veiksnių negalima sudėti į vieną krūvą. 10 procentų rizikos dėl genetinio paveldimumo, tiek pat dėl rūkymo, pernelyg riebaus maisto, nuolatinio streso ir 5 procentai dėl nejudraus gyvenimo būdo, - sudarytų 45 procentus. Vienok, kai kurių rizikos veiksnių procentas gali būti didesnis. Nuolatinis stresas, genetinis paveldas ir nesveikas gyvenimo būdas kelia grėsmę širdžiai net 90 procentų.

- Atrodo, kad mūsų psichikai tenka svarbiausias vaidmuo. Dvasiškai stiprūs, patenkinti gyvenimu žmonės turi daugiau rizikos veiksnių, o nesuserga. Rūkaliai, kurių gyvenimas laimingas, retai kenčia nuo plaučių vėžio.

- Be energingų esama dar dviejų (psichikos požiūriu) tipo žmonių. Kokių?

- Suvaržyti ir pabrėžiantys savo vertę. Pirmiesieji nepaprastai trokšta harmonijos, antrieji - labai aktyvūs, kartais savo elgesiu prieina prie kraštutinumo.

- Ne visiškai logiška išvada. Harmonijos siekiantys asmenys dažniausiai nėra bailūs ar drovūs. Priešingai. Viešumoje jie dažnai trykšta džiaugsmu ir optimizmu. Jie daro ramių, labai malonių, jautrių žmonių įspūdį ir dėl to labai mylimi. Bet po ramia, malonia ir supratinga suvaržytų žmonių išore slypi nusivylimas, įniršis ir neviltis. Bet savo agresijos, baimės ir nusivylimų jie nesiryžta išlieti kitiems ir reikalauti savo teisių. Šie žmonės dažnai net sau neprisipažįsta savo troškimų. Jie trokšta harmonijos ir dėl šventos ramybės atsisako savo abejonių. Dėl to suvaržyto elgesio asmenys ne tik dažniau serga vėžiu, bet ir „imlesni“ kitoms ligoms nei dvasinės pusiausvyros nepraradę žmonės.

- Daugelis atliktų tyrimų atskleidė labai įdomių dalykų. Nuo Parkinsono ligos kenčiantys pacientai (iki jai prasidedant) daugelį metų jautė nepaprastai didžiulę baimę. Alzheimerio liga neretai susijusi su nuolat patiriamais emociniais sukrėtimais partnerystėje arba dėl artimų žmonių. 80 procentų asmenų, kurie kentėjo nuo sklerozės, buvo nepaprastai uždaro būdo žmonės. Jie taip stipriai užgniauždavo savo poreikius, kad galima konstatuoti beveik visišką jų susitaikymą ir identiškumo praradimą. Skrandžio opos atsiranda dėl ilgai besitęsinčio nepasitikėjimo savimi.

- Nugaros skausmai dažnai atsiranda dėl to, kad žmogui sunku apsispręsti. Pacientas norėtų kažką nuveikti, pakeisti savo gyvenimą, bet nesiryžta. Alergijos beveik visuomet susijusios su konfliktu: pacientas nepatenkintas savo padėtimi, bjaurisi kokiu nors asmeniu ar net savo elgesiu, bet negali to atsisakyti.

- Taip. Vidinė nepriklausomybė, kuri moksliškai vadinama autonomija, yra ideali žmogaus būsena. Asmuo, kuris jaučiasi esąs stiprus, ramus ir nevengia atsakomybės, gali gyventi aktyviai, atsižvelgdamas į savo poreikius ir troškimus, patiria didžiausią pasitenkinimą savimi ir yra laimingas. Tas pasakytina ir apie jo fizinę būseną.