Šia tema Vokietijos žurnalo „Bunte“ korespondentė kalbėjosi su Saro
krašto universitetinės klinikos vyriausiuju gydytoju Rolandu Friesu,
kuris užsiima ir orų poveikio organizmui analize.
- Ar mūsų organizmas, nepaisant įjungiamo šildymo ir elektros šviesos, jaučia, kad prasidėjo tamsi, šalta žiema?
- Taip. Mūsų vidinis laikrodis, biologinis ritmas rezonuoja
priklausomai nuo besikeičiančių metų laikų, nepaisant visų pagalbinių
technikos priemonių. Juk dirbtine šviesa ir šildymu negalima atsiskirti
nuo natūralios aplinkos. Net šiuolaikiniame, gerai apšviestame būste,
kuriame palaikoma pastovi temperatūra, organizmas junta saulės spindulių
trukmę ir intensyvumą, atmosferos slėgio ir magnetinio spinduliavimo
svyravimus, kuriam įtakos turi orai.
- Šaltis, rūkas, lietus ir sniego gūsiai, - ar šis oras nevargina organizmo?
- Žinoma, tai didesnė našta nei ankstyvą vasarą. Ir šaltu metų laiku
organizmas privalo pastoviai išlaikyti savo pagrindinę, - maždaug 37
laipsnių - temperatūrą. Esant šaltam, drėgnam orui tai, žinoma,
sunkiau nei šiltą pavasario dieną.
Daug darbo atsiranda ir imuninei sistemai. Ji nuolat susiduria su
milijardais bakterijų, virusų, nes daugelis žmonių peršalę ir platina
užkrečiamas bakterijas. Reikia dar pridurti permainą tarp pernelyg
prišildytų, sausų patalpų ir drėgno bei šalto oro. Šiuos skirtingus
išorinius terminius poveikius privalo išlyginti organizmo
savireguliavimo mechanizmai.
- Kaip reaguoja organizmas, kai iš šilto kambario išeinama į šaltį?
- Odos paviršiuje esantys dirgikliai tuoj pat pajunta šaltą orą. Net
jei dėl jo kūno temperatūra gali tik nežymiai kristi, kraujagyslės tuoj
pat susitraukia, o kraujospūdis pakyla. Šiuos procesus valdo vegetacinė
nervų sistema, tad jų eiga nepastebima.
Bet jei šituo neapsiribojama, jaučiamas drebulys, ir tuomet pavyzdžiui,
pasikeliama palto apykaklė ar šaliu apvyniojamas kaklas. Jei tai
nepadeda šalčio poveikių neutralizuoti, atsiranda poreikis judėti,
trinti rankas arba instinktyviai drebama. Po visų šių priemonių žmogus
sušyla, o jo kūno temperatūra atsistato.
- Kas atsitinka, jei žmogus negali sušilti ir jam vis dar šalta?
- Organizmas pamėgina išlaikyti gyvybiškai svarbių vidaus organų
šilumą ir prislopina išorinių galūnių maitinimą krauju. Santykinai
dažnai taip atsitinka kojų pirštams, kuriuos pradžioje dar skauda. Kai
jie lieka šalti ilgesnį laiką, pakenkiami nervai ir jų nebejaučiama.
Blogiausiu atveju apmiršta audiniai.
Sušalimams ypač neatsparūs diabetikai, nes jų kojų nervai dažniausiai
yra pakenkti. Dėl to žiemą jie privalo visuomet nešioti šiltus batus.
- Šaltu metų laiku miršta daugiau žmonių nei vasarą. Kodėl?
- Kraujo apykaitos darbą apsunkinantys šalto oro dirgikliai gali būti
nebepakeliami tik sunkiai sergantiems asmenims. Bet daugelį mirčių žiemą
lemia nebūtinai šaltis, bet virusinio gripo infekcijų pasekmės. Dėl to
taip svarbu, kad vyresnio amžiaus, nusilpę ar chroniškomis ligomis
sergantys asmenys skiepytųsi nuo gripo.
- Kodėl sergantys chroniškomis ligomis žmonės žiemą dažnai kenčia nuo stipresnių negalavimų?
- Tai lemia įvairios priežastys. Žmonėms, kurie turi kraujotakos
sutrikimų, simptomai dėl šalčio gali pablogėti. Kai šie pacientai
išeina į lauką, jų kraujagyslės susitraukia kaip guma, pirštai gali
tapti baltais it sniegas ir nejautriais.
Asmenims, kurie serga širdies ir kraujo apytakos ligomis, įkvėptas
šaltas oras gali sukelti, pavyzdžiui, Angina Pectoris priepuolius.
Priežastys: dėl šalto oro pakilęs kraujospūdis ir refleksinio pobūdžio
vainikinių kraujagyslių spazmai. Tai reiškia, kad dėl patirto šalčio
šoko staiga tvirtai susitraukia vainikinės kraujagyslės. Dėl to
asmenys, kurie kenčia nuo širdies ar kraujotakos problemų, žiemą turi
save ypač tausoti, nepervargti ir eiti į lauką tik tinkamai apsirengus.
- Šalto oro bijo ir astmatikai.
- Dėl staiga plūstelėjusio šalto oro į bronchus, šie gali susiaurėti ir
tokiu būdu sukelti priepuolį. Beje, tai gali nutikti ir sveikiems.
Žiemą sportuojant lauke, dusulys kamuoja dažniau nei vasarą, nes dėl
šalto oro bronchų raumenys gali susitraukti.
- Ar sportuoti, kaip antai slidėmis įveikti ilgus nuotolius, vaikščioti ar bėgioti ristele per šaltį, pavojinga?
- Ne. Lengva treniruotė, kurios metu galima ramiai šnekučiuotis, ir
žiemą yra labai naudingos sveikatai. Viso labo būtina tinkamai
apsirengti: šiltai, bet nepersistengti, kad neišpiltų prakaitas. Jei
taip atsitinka, atsisagstoma striukė, o tai gresia peršalimu.
Nuo žiemos oro poveikių būtina apsaugoti ir jautrią veido odą: aptepti
storu apsauginio kremo nuo saulės sluoksniu. Esant šaltam orui,
intensyvūs ultravioletiniai spinduliai veikia odą ir dėl to jos
paviršiuje gali atsirasti raudonos kraujagyslės.
- Ar toks organizmo grūdinimo metodas, kaip antai bėgiojimas po sniegą basomis, yra sveikas ar tai pavojingas lengvabūdiškumas?
- Tokios priemonės, kaip kaitinimasis saunoje, o po neilgai trunkantis
atsivėsinimas sniego apklotu pasidabinusioje gamtoje, - nuostabi
kraujagyslių treniruotė. Bet jokiu būdu negalima sušalti. Tuomet
teigiamas šios procedūros poveikis greitai duos priešingą efektą.
Toks organizmo grūdinimo metodas netinka sergantiems širdies ir kraujo
apytakos ligomis. Sportuoti, karšto šalto oro procedūrų turi atsisakyti
jau peršalimo kamuojami asmenys.