Kaip išvengti žiemą įprasto peršalimo?

Tyrėjai mano, kad dėl kolektyvinio šliurpsėjimo nosimi mažiau kaltas šaltis, bet kur kas daugiau - saulės šviesos stygius. „Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad trumpos saulės vonios sužadina vitamino D susidarymą odoje, o šis stiprina imuninę sistemą. Kai dienos trumpėja, mažiau gaunama saulės šviesos, ir organizmas gamina mažiau vitamino D“, - teigia socialinės medicinos specialistė iš Vienos Anita Rieder.

Ji pataria kaip galima dažniau būti gryname ore (geriausiai 15-20 minučių pietų metu) ir vartoti turtingą vitaminais, - mažai riebalų turinčia žuvimi ar liesu pienu, - maistą.

Medicina nugalėjo marą ir netoli tas laikas, kai bus klonuojami žmonės, bet banali sloga vis dar lieka pasaulio mokslo mįsle. Kodėl ji užklumpa staiga ir nuo jos nėra vakcinos? „Slogos virusas turi daug atmainų ir jos keičiasi greičiau nei atrandami vaistai nuo jos“, - toks A.Rieder atsakymas.

Nūnai žinoma, kad peršalimas žmogų kamuoja nuo septynių dienų iki dviejų savaičių, o vaikai serga aštuonis kartus per metus, o suaugusius, - 2,2 karto. „Tas, kas peršala, užkrečia kone tris ketvirtadalius su jais bendraujančių asmenų. Gripinė infekcija „pratrūksta“ po 8-24 valandų užsikrėtus. Atliktos studijos rodo, kad slogos virusas dažniau tyko ant durų rankenų, kavos puodelių auselių ar telefono ragelių, rečiau - bučiuojantis ar būnant kosinčių asmenų draugijoje.

Specialistai teigia, kad paviršiuje virusas išsilaiko maždaug 3 valandas. Dėl to atėjus peršalimų metui, būtina reguliariai plauti rankas. Tas, kas tai daro penkis kartus per dieną, 45 procentais sumažina riziką gauti slogą.

Tam, kad nesusirgtumėte gripo siautėjimo metu, būtina stiprinti savo imuninę sistemą (žemiau pateikiame keturių savaičių planą). „Mūsų imuninė sistema - aukšto intelekto ir didelių sygebėjimų tinklo formos gynybinis įtvirtinimas. Jį sudaro milijardai ląstelių, kurios pasklidusios po visą organizmą ir kiaurą parą atakuoja sukėlėjus. Jei imuninė sistema dirba gerai, ji apsaugo nuo ligų“, - aiškino vidaus ligų gydytojas iš Vienos Siegfriedas Merynas.

Medikė A.Rieder pataria skiepytis nuo gripo. Ne tik suaugusiems, bet ir mažiems vaikams. Peršalimas - nemaloni liga, bet dažniausiai nepavojinga. Gripas - sunkus susirgimas, kuris kasmet vien Austrijoje nusineša tūkstančius gyvybių. „Geriausia skiepytis spalio -lapkričio mėnesį. Skiepai 70 procentų apsaugo nuo gripo, bet neapsaugo nuo peršalimų!“ - perspėja A.Rieder.

Staiga pakilusi temperatūra, stiprūs galvos ir sąnarių skausmai - tikro gripo simptomai. Tuomet - nedelsiant į lovą! Specialūs vaistai praėjus ilgiausiai dviems dienoms po gripo protrūkio, gali sušvelninti ligos eigą.

Esant nepavojingai gripinei infekcijai, jos simptomus gali susilpninti daugeliu laiko patikrintų metodų:

Per dieną išgerti mažiausiai 1,5 litro skysčių, - svarbiausia šiltų, kaip antai vaisinės ar gydomųjų žolių arbatos. Sriubos, - daržovių, sultinys, vištienos, - aprūpina organizmą biologinėmis medžiagomis, neapsunkindamos virškinamojo trakto.

Vandens garų inhaliacijos. Esant slogai, įkvėpti ir iškvėpti per nosį, sergant bronchitu - per burną. Poveikiui sustiprinti, į vandenį galima įberti valgomosios druskos, įdėti gydomųjų žolių, kaip antai šalavijo ar dirvinio asiūklio.

Kosulį sušvelnina arbatos su čiobreliais arba siauralapiu gysločiu. Tam, kad būtų išvengta gripo komplikacijų - vidurinės ausies uždegimo ar net plaučių uždegimo, - reikia visiškai išgydyti peršalimą.