Konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jurga Radzevičienė.
"Kalbėtis su vaikais apie skyrybas niekada nebūna lengva, bet yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.
Pirmiausia - neatidėliokite pokalbio. Su vaikais apie tai kalbėkite vos tik priėmę tokį sprendimą. Atidėliodami pokalbį tik dar labiau didinsite vaikų nerimą, mažinsite pasitikėjimą abiem tėvais.
Geriausia, jei pokalbyje dalyvauja abu tėvai. Tai leidžia vaikams pasijusti saugesniais ir išsaugoti tikėjimą, kad ir po skyrybų jais rūpinsis abu tėvai.
Visiems poros vaikams apie skyrybas reikėtų pranešti vienu metu. Vėliau galima tai aptarti su kiekvienu atskirai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir parenkant žodžius, kuriuos vaikas gali suvokti.
Labai svarbu vaikams garantuoti: nors tėvai ir gyvens atskirai, vaikai matysis su abiem gimdytojais, abu tėvai vaikus ir toliau mylės.
Tėvai neturėtų vaikų akivaizdoje kaltinti vienas kito ir ginčytis, reikšti vienas kitam neapykantą. Neslėpkite savo liūdesio dėl skyrybų - tuo paskatinsite vaikus reikšti jiems kylančias emocijas, parodysite, kad tėvai pasistengs jas suprasti ir priimti.
Labai svarbu vaikams pasakyti, kad ne dėl jų kaltės skiriasi tėvai. Maži vaikai dažnai ima manyti, kad tėvai skiriasi dėl to, kad jie neklauso ar blogai elgiasi. Tačiau vaikai to dažniausiai nepasako.
Labai svarbu su vaikais aptarti, kaip pasikeis jų gyvenimas, su kuriuo iš tėvų jie liks gyventi, kada ir kaip galės matytis su kitu ir panašiai. Būtų labai gerai, jei vaikas po skyrybų pajustų kuo mažiau pokyčių, susijusių su jo veikla.
Skatinkite vaikus užduoti jiems rūpimus klausimus ir pasistengti kuo nuoširdžiau į juos atsakyti. Tai suteikia saugumo ir padeda išsaugoti pasitikėjimą besiskiriančiais tėvais ir jų priimtais sprendimais.“