Kai vaiko ausys atlėpusios, lipni juostelė nepadės

Nesiliaujančios patyčios tokius vaikus neretai atveja pas vilnietį plastikos chirurgą Darių Radzevičių. Daug jo pacientų prisipažino jautę tokį psichologinį spaudimą, kad net norėję pakeisti mokyklą. Vienas berniukas tik po operacijos nuo galvos nusiėmė kepurę, be kurios net nesirodydavo mokykloje.

Bloga psichologinė tokių vaikų savijauta - vienas iš faktorių, lemiančių atlėpusių ausų korekcijos operaciją.

Yra ir kitas faktorius - anatominis. Ausų dydžiui, jų atlėpimo kampui nustatyti tam tikri standartai. Operacija atliekama, jei ausys neatitinka šių standartų.

Žmonių su atlėpusiomis ausimis nėra mažai - tokią patologiją turi vienas iš dvidešimties. Ji vienodai kamuoja tiek mergaites, tiek berniukus, tačiau mergaitėms atlėpusias ausis lengviau paslėpti po šukuosena.

Nustatydami ausies atlėpimą, gydytojai dažniausiai remiasi atstumu nuo ausies viršutinio krašto iki galvos. Normaliai šis atstumas turi siekti 15-20 milimetrų. Kai jis viršija 2 centimetrus, tai traktuojama kaip ausies atlėpimas.

Ausų atlėpimas - tai įgimta patologija, kurią įveikti gali tik chirurgas. Todėl be reikalo nervinasi kai kurios mamos ir bando prispausti atlėpusias vaikų ausis kokiomis nors priemonėmis, klijuoja jas pleistrais, spaudžia jas kepurėmis. Dažniausiai tokios priemonės nepasiteisina.

„Ausys atlėpsta dėl dviejų anatominių priežasčių. Vienais atvejais ausies viršuje esanti kremzlė nebūna išsilenkusi į raukšlę. Ji turėtų būti išgaubta, tačiau yra tiesi, todėl ausis ir styro. Kitais atvejais ausų atlėpimą lemia kremzlės perteklius tam tikroje vietoje“, - aiškino chirurgas.

Ausų atlėpimas neturi įtakos klausai. Žmogaus, turinčio atlėpusias ausis, klausa nėra geresnė, nebent atlėpusių ausų patologiją lydėtų ir kita.

Pirmoji atlėpusių ausų korekcija pirmą kartą aprašyta 1881 metais. Nuo tada daug kartų kito tokių operacijų metodika.

Pati operacija nėra itin sudėtinga. Tačiau D.Radzevičius teigia susiduriąs su tam tikra psichologine našta: „Tenka susitaikyti su tuo, kad operuoti tenka sveiką žmogų. Jis puikiai girdi, yra normaliai išsivystęs. Tik iš gražaus žmogaus turi padaryti dar gražesnį“.

Abiejų ausų operacija trunka iki dviejų valandų. Klausos funkcijai operacija visai nepakenkia. Jau tą pačią dieną pacientas išleidžiamas namo.

Chirurgas rekomenduoja kurį laiką ant galvos ir ausų nešioti specialų tvarstį. Jį nusiimti galima maždaug po mėnesio, o jau po to visu grožiu pasirodyti gatvėje.

Kad ausys yra atlėpusios, pastebima jau ankstyvoje vaikystėje, tačiau nereikėtų skubėti operuoti vaiko - tai padaryti reikėtų ne anksčiau nei jam sueis penkeri metai, tačiau iki to laiko, kai jis pradės lankyti mokyklą. Tuo metu ausis jau būna susiformavusi.

Operuotis atvyksta ir paaugliai, ir net suaugusieji.

D.Radzevičiui teko daryti atlėpusių ausų korekciją moteriai, kuriai buvo per 50 metų. Ji visą gyvenimą svajojo apie gražias ausis, o atlėpusias slėpė po šukuosena.

Tačiau net ir po operacijos moteris šukuosenos nebepakeitė.