Iki 80 proc. patyrusių išeminį ar hemoraginį insultą lieka bent iš dalies neįgalūs. Tačiau likusiam penktadaliui pavyksta nustebinti ne tik jį prižiūrinčius medikus, bet ir pačius save. Jie sugeba atsistoti ant kojų ir žengti pirmyn tarsi nieko nebūtų nutikę.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų ir reabilitacijos departamento Reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Valavičienė, savo akimis išvydusi neįtikėtinų pasveikimo atvejų, dar kartą patikėjo, kad stebuklų nutinka ir tokios sunkios ligos kaip insultas atveju.
„Prieš savaitę sutinku vaikiną, jis su manimi maloniai sveikinasi, aš galvoju – kažkur matytas. Negalėjau patikėti, kad tai tas pats jaunuolis, kuris patyrė hemoraginį insultą ir operaciją, niekaip negalėjau patikėti tuo, ką pamačiau“, - J. Valavičienė prisiminė netikėtai džiugų susitikimą su trisdešimties metų vyru, kuris neseniai į jos vadovaujamą skyrių buvo patekęs itin sunkios būklės. Vyrui diagnozuotas hemoraginis insultas. Šis ūmaus smegenų kraujotakos sutrikimo tipas kiek dažniau nustatomas jauniems žmonėms, turintiems įgimtų smegenų anomalijų, dar vadinamų aneurizmomis. Šioms plyšus, kraujas išsilieja į smegenis, pacientui būtina skubi operacija.
Iš karto po operacijos, tą pačią dieną, prasideda ilga reabilitacija, kurios rezultatai priklauso jau ne vien nuo medikų pastangų.
„Trys esminiai veiksniai, kurie lemia gydymo rezultatus – tai tikslas, kurį norime pasiekti, ligonio noras ir gydytojų komandos pagalba. Išgirdus diagnozę „insultas“ ligonio artimuosius paprastai ištinka šokas, ir tai suprantama, nes gyvenimas pasikeičia iš esmės – jų artimas žmogus bent kurį laiką bus neįgalus. Tačiau vėliau apsipranta, susitaiko, mes juos apmokome, kaip padėti ligoniui, kaip su juo dirbti, kaip mokyti tarti žodžius, mankštinti – artimieji būtinai turi dalyvauti, nes reabilitacija – ilgas ir sunkus darbas, reikalaujantis iš visų didžiulės kantrybės ir atsidavimo“, - aiškino gydytoja neurologė-reabilitologė J. Valavičienė.
Reabilitacija skirstoma į tris etapus. Pirmasis pradedamas iš karto po operacijos, o jeigu pacientas nugrimzdęs į komą – vos jam pabudus. Antrajam etapui ligonis perkeliamas į specializuotą reabilitacijos skyrių, kur su juo pradeda dirbti visa komanda: masažo specialistai, psichologai, kineziterapeutai, fizioterapeutai, ergoterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai. Psichologai padeda pacientui, kuris neretai pajunta bejėgiškumą, neviltį, baimę, rasti jėgų ir noro sveikti.
Gydytoja J. Valavičienė paliudijo, jog kartais artimiesiems reikia daugiau pagalbos ir palaikymo nei pačiam ligoniui.
„Būna, ateina žmonės jau iš anksto pasidavę ir nusivylę, sako, nieko neišeis. Kaip tai ne, sakau. Jeigu jau aš tikiu, tai turi tikėti ir artimieji. Tada patikės ir ligonis, o tada jau rezultatai visai kitokie“, - neleido savo žodžiais abejoti 20 metų patirtį turinti medikė.
Reabilitacija po insulto trunka nuo 20 iki 130 dienų. Aktyviausiai organizmo funkcijos atsistato per pirmąjį pusmetį, vėliau šis procesas vyksta lėčiau, tad prireikia dar daugiau kantrybės.
Statistika rodo, kad insultų diagnozuojama vis daugiau ir vis jaunesniems žmonėms.
J. Valavičienė teigė, jog jaunesniems pavyksta greičiau atsigauti, nors tai priklauso ir nuo, kurią smegenų pusę insultas pažeidė. Daugiau laiko prireikia tiems, kurių pažeista kairioji smegenų pusė, atsakinga už gebėjimą suvokti, taip pat už kalbą. Taip nutiko politikei Kazimierai Prunskienei, kuri sveiksta po ūmaus išeminio insulto. Jis įvyksta užsikimšus smegenų kraujagyslei.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai po insulto žmogui pavyksta visiškai atsigauti ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. „Į mūsų skyrių buvo patekusi jauna mama, gal 27-erių metų, kuriai diagnozuotas ūmus insultas, pažeidęs kairiąją smegenų pusę. Moteriai sunkiai sekėsi suvokti, ji nekalbėjo, dešinės pusės galūnės visai nusilpusios. Buvo gražu žiūrėti, kaip ji savomis kojomis išėjo iš skyriaus, ir dar kalbėdama. Ir kaip tada netikėti stebuklais?“, - klausė patyrusi medikė, raginanti savo pacientus ir jų artimuosius į viską žvelgti pozityviai.
Insultas, J. Valavičienės teigimu, nėra mirties nuosprendis. Sunkių komplikacijų, kurios baigiasi mirtimi, pasitaiko gana retai. Turinčius širdies problemų insultas gali ištikti ir pakartotinai.
„Insultas – tai pasekmė, galima sakyti, tai pagrindinės ligos komplikacija. Ji gresia kenčiantiems nuo padidinto kraujospūdžio, sergantiems širdies ligomis, ateroskleroze, diabetu, turintiems įgimtų smegenų anomalijų. Ar insultas įvyks, priklauso ir nuo mūsų pačių elgesio, gyvenimo būdo ir kaip mums pavyksta susitvarkyti su stresu“, - aiškino gydytoja.
Didžiulę klaidą daro tie, kurie vos pasijutę geriau nustoja gerti kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Jeigu dabar savijauta gera, po 10 minučių gali nutikti nelaimė, priminė specialistė. Todėl būtina laikytis gydytojų paskirto režimo ir nepamiršti profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Pagrindiniai tyrimai, galintys nustatyti insulto riziką – galvos-kaklo, širdies kraujagyslių, cholesterolio kiekio kraujyje tyrimas, taip pat galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Ne mažiau svarbu reguliuoti ir savo svorį.