Neigiamos emocijos turi įtakos ir mūsų valgymo įpročiams. „Pirma turime spręsti emocines problemas, mažinti įtampą, stresą, įveikti vienišumo jausmą, menką savivertę, nepasitikėjimą, o ne griebtis drastiškų dietų“, - teigė psichologė Corrie Jankevičienė.
Glaudų ryšį tarp antsvorio ir galimos priklausomybės nuo rafinuotų maisto produktų, turinčių daug cukraus ir riebalų, parodė mokslininkų atlikti tyrimai. Todėl pravartu kaskart savęs paklausti, ar valgome dėl to, kad jaučiame alkį, o gal dėl emocinių problemų?
Maistu dažnai naudojamės norėdami nusiraminti. Pajutę įtampą, nerimą, varstome šaldytuvo duris, valgome kas pakliūva po ranka ir nepajuntame, kaip persivalgome. Net pats gardžiausias maistas nebetenka skonio, dingsta malonumas. Ilgainiui tam, kad nusiramintume, gali prireikti vis daugiau maisto.
„Nusiraminti valgant daugelis įprato dar kūdikystėje. Juk kai mažylis pavargsta ir pasidaro irzlus, duodame jam maisto, kai verkia – taip pat. Kai pyksta, jis gauna traškučių, saldainių. Taip pamažu įvyksta pokyčių smegenyse, ir jau suaugęs žmogus, pajutęs įtampą ar liūdesį, kaip paguodos ieško skanaus maisto“, - aiškino C. Jankevičienė.
Vienas iš požymių, kad valgome siekdami pakeisti emocinę būseną – staiga užklumpantis noras, nes paprastai alkis auga pamažu, kol pilvas ima „triukšmauti“.
Priklausomybei nuo maisto atsirasti ir plisti labai padeda maisto pramonė, itin skatinanti greitojo maisto gamybą ir to, kuriame daug priedų, dėl kurių valgyti norisi dar daugiau. Vartojant daug tokio maisto, įvyksta pokyčių smegenyse, keičiasi emocijos. Daug priedų ir natūralių medžiagų pakaitalų turintis maistas sukelia vaikų hiperaktyvumą, jie tampa irzlūs, neramūs. Vaikai, kurie dažnai valgo mėsainius, picą, kioskuose parduodamus kebabus, lavašus, ilgainiui prie tokio maisto pripranta ir namie virtos sriubos nebenori. Jiems tiesiog neskanu.
Priklausomybės nuo maisto atsikratyti, anot C. Jankevičienės, labai sunku, nes be maisto gyventi negalime, jo negalime mesti kaip kvaišalų ar alkoholio.
Priklausomybei nuo maisto būdingi tie patys požymiai, kaip ir kitoms priklausomybės ligoms. Ją turintis asmuo tam tikros rūšies maistą vartoja didesniais kiekiais, nei reikia. Jis nepajėgia savęs suvaldyti net suvokdamas, jog priklausomybė sukelia jam sveikatos problemų. Ilgainiui priklausomam žmogui nebepakanka to paties kiekio maisto, jam norisi vis daugiau, o jo negavus formuojasi abstinencinis sindromas.
Nuo maisto priklausomi žmonės dažniausiai kamuojasi ir dėl antsvorio.
Lietuvoje antsvorį turi kas antra moteris ir kas trečias vyras.
Mūsų šalyje 54 proc. žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Vienas iš jas lemiančių veiksnių yra būtent antsvoris.
Pasaulyje antsvoris įgauna epidemines proporcijas. Jį turi 61 proc. anglų, 67 proc., amerikiečių, 66 proc. vokiečių, australų – apie 61 proc. 2000 metais jį turinčiųjų skaičius pasiekė badaujančių žmonių skaičių.
Antsvoris yra rimtas veiksnys, didinantis riziką susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, insultu ir kai kuriomis vėžio formomis.
„Gera savijauta ir sveikata, o ne grožis turi būti pagrindinis motyvas metant svorį“, - tvirtino C. Jankevičienė. Norintiems numesti ir išlaikyti mažesnį svorį, anot jos, koją dažnai pakiša nerealūs lūkesčiai. Pirmuosius kilogramus numesti nėra labai sunku, tačiau vėliau šis procesas lėtėja. „Organizmas, pajutęs, kad neteko dalies svorio, ima jį taupyti ir pamažu atgauti – tada lieknėjama labai lėtai, žmogaus valia nusilpsta, jis nuleidžia rankas“, - pastebėjo psichologė.
Neviltis apima ir tada, kai tikimasi, jog numetus svorį atsiras daug draugų, susitvarkys asmeninis gyvenimas, sutuoktinis labiau mylės, pavyks daugiau uždirbti ir gyvenimas taps laimingesnis. Tai taip pat nerealu. Skaudžiai klystama manant, jog numetus svorį, kitos problemos išsispręs savaime.
Ji patarė neužkelti sau kartelės per aukštai. Per savaitę numesti po kilogramą yra realus ir įveikiamas tikslas. Pasiryždamas numesti svorio žmogus turėtų nusiteikti išlieti nemažai prakaito ir apsišarvuoti kantrybe.
Metant svorį labai svarbu kuo daugiau judėti. Net darbo metu galima rasti būdų, kaip pagreitinti medžiagų apykaitą ir neatsitraukus nuo darbų.
„Kalbėti telefonu galima ne sėdint, o vaikštant, dažniau palikti automobilį ir eiti pėsčiomis, grįžus jį pastatyti toliau nuo namo ir dalį kelio pareiti. Žmonės net šiukšlių dėžę pastato toliau, kad kaskart prireikus išmesti šiukšlę, pakiltų nuo kėdės ir bent kelis žingsnius paėjėtų“, - pavyzdžius vardijo C. Jankevičienė.
JAV nacionalinis svorio metimo registras rinko duomenis apie žmones, kurie numetė iki 13,5 kilogramų ir išlaikė tą svorį metus ar daugiau. 90 proc. iš jų svorį metė reguliuodami mitybą ir sportuodami, lygiai tokia pati dalis prieš tai patyrė nesėkmių.
Sėkmingai svorio numetė tie, kurie vartojo nekaloringą, mažai riebalų, daug kompleksinių angliavandenių turintį maistą, reguliariai mankštinosi (apie 1 valandą per dieną), kasdien valgė pusryčius.
Kompleksinių angliavandenių (krakmolo) turintis maistas (kruopos, duona, miltai, cukrus) turi ir daug skaidulinių medžiagų, kurios prideda masės ir suteikia sotumo jausmą, valo žarnyną, lėtina gliukozės pasisavinimą, padeda sumažinti cholesterolio ir riebalų pasisavinimą.