Elektroninės cigaretės – dar naujas, bet populiarėjantis gaminys, kurio sėkme patenkinti ne visi. Kol vieni tikina, kad tai puiki priemonė, padedanti mesti rūkyti, kiti įžvelgia pavojų, ypač jaunajai kartai, – esą taip auginama nauja rūkalių karta.
Šias cigaretes sudaro baterija, kaitinimo elementas ir filtras, kuriame yra konteineris su specialiu skysčiu – tai propileno glikolis, kuriame ištirpintas nikotinas ir aromatinės medžiagos.
Yra šio skysčio ir be nikotino. Būtent tokią cigaretę Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklyje „Žydrasis Dunojus” ir traukia A. Žužžalkinas, atliekantis Kino režisieriaus vaidmenį.
„To negaliu pavadinti rūkymu, bet kažkokius garus į plaučius traukiu”, – aiškino Andrius, prisipažinęs, kad nelabai gilinosi į tai, iš ko pagaminta elektroninė cigaretė.
Jeigu ne ji, dėl vaidmens baleto artistas būtų sutikęs traukti ir tikrą cigaretę.
Dar paauglystėje cigaretėmis susigundęs Andrius buvo tapęs rimtu rūkaliumi.
O prieš porą metų nutarė, kad atėjo laikas mesti.
A. Žužžalkinas nesibaimina, kad dabar tiktai scenoje traukiama elektroninė cigaretė gali sugrąžinti jį prie rūkymo.
„Viską lemia žmogaus psichologija – jeigu nusiteiksi, kad nenori prie to grįžti, tai ir nesugrąžins jokios dirbtinės cigaretės”, – įsitikinęs vilnietis baleto šokėjas.
O kaunietė grafikos dizainerė Liuda Jodkonienė (55 m.) tikino, kad elektroninis gaminys netgi padėjo atsisakyti įprastų cigarečių.
Moteris nuolat rūko nuo 20 metų. Pertrauką padarė tik laukdamasi ir augindama vaikus.
Cigarečių rūkymas pamažu tapo neatsiejama dizainerės dalimi, o pastaruoju metu per dieną ji surūkydavo po pusantro pakelio.
„Kai pirmąkart išgirdau apie elektronines cigaretes, pirmiausia pamaniau: nesąmonė.
Bet kai prieš pusmetį tokią cigaretę įsigijo mano pusbrolis, pabandžiau ir pati tokios užsinorėjau”, – pasakojo Liuda.
Nemenką rūkymo stažą sukaupusi kaunietė jau buvo pajutusi nemalonių rūkymo padarinių – pastaruoju metu moteris vis dažniau krenkšėjo, kartojosi nosiaryklės uždegimai, skaudėjo gerklę.
Tačiau visai mesti rūkyti ji nenorėjo. Elektroninę cigaretę kaunietė įsigijo prieš porą mėnesių.
„Dabar šią cigaretę traukiu gerokai rečiau nei tuomet, kai rūkiau, o svarbiausia – jau po savaitės nustojau kosėti”, – pasakojo L. Jodkonienė.
Kaunietė įžvelgė ir kitą medalio pusę – per pirmąjį mėnesį moteris specialiam skysčiui išleido 25 litus – rūkydama cigaretes tokią sumą vėjais paleisdavo per porą dienų.
Dizainerė visai nejaučia potraukio prie tikrų cigarečių, nors kartais, būdama rūkalių kompanijoje, ir užtraukia dūmą.
Elektroninei cigaretei Liuda perka skystį, turintį nikotino, bet neseniai įsigijo ir tokį, kuriame šios medžiagos visai nėra.
„Dar nežinau, kurį pasirinksiu, nes toli neplanuoju”, – šyptelėjo moteris, kurios pavyzdžiu tradicinių cigarečių atsisakė jos sūnus, jo draugė, bendradarbis.
Kosėti nustojo ne tik Liuda, bet ir kitas elektroninės cigaretės vartotojas – Edmundas.
„Žinoma, geriau būtų iš viso nerūkyti, bet nutariau mesti pamažu. Per pirmąsias tris savaites surūkiau tik tris tikras cigaretes – kiekvieną savaitę po vieną.
Ir nutariau – kuo toliau, tuo baisesnė man jų smarvė. Rūkau 30 metų, bet iki šiol tos smarvės nejutau.
Per tas tris savaites kolegos jau ėmė manęs klausinėti, ar nemečiau rūkyti, nes nebesmirdi nei mano drabužiai, nei automobilis.
Tikiuosi, kad pamažu pavyks pereiti prie cigaretės, kurioje visai nebus nikotino. O tada ir visai sustosiu”, – žadėjo vyras.
Elektroninių cigarečių parduotuvę internete įkūręs Saulius tikina, kad panašiai apie šias cigaretes atsiliepia daugelis vartotojų – jų pabandžius tampa nemalonus įprastos cigaretės dūmas.
„Didelė klientų dalis atsisako įprastų cigarečių ir apsistoja ties elektroninėmis.
Mažesnė dalis atsisako ir pastarųjų”, – sakė verslininkas.
Daug informacijos apie elektroninį gaminį savo svetainėje skelbiantis verslininkas pirkėjams primena: įprastų cigarečių dūmuose yra per 4000 cheminių medžiagų, iš kurių daugiau nei 90 pripažintos kaip sukeliančios vėžį.
„Kai manęs klausia, ar elektroninė cigaretė kenkia sveikatai, atsakau: „Manau, kad taip, bet kur kas mažiau nei įprasta”, – tikino Saulius, pats nerūkantis jokių cigarečių.
Tačiau medikai neskuba siūlyti elektroninių cigarečių kaip priemonės, padedančios mesti rūkyti.
Gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga, vadovaujantis Lietuvos nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai, tikina, kad dėl jų naudos galima daryti tik teorines prielaidas – tai pagrindžiančių klinikinių tyrimų nėra atlikta.
„Šių cigarečių gamintojai ir platintojai akcentuoja tai, kad jas rūkantis žmogus išsaugo patį rūkymo ritualą arba veiksmą vietose, kuriose rūkyti draudžiama.
Todėl galima daryti tik teorinę prielaidą, kad elektroninės cigaretės galėtų padėti rūkaliams, kuriems svarbus pats rūkymo veiksmas, kitaip tariant, jų rūkymo tipas – manipuliacinis”, – sakė A. Veryga.
Tačiau tokių rūkalių, pasak gydytojo psichiatro, nėra daug, ir šių cigarečių poveikis nėra įrodytas.
„Bet kokiu atveju, jei apie šias cigaretes kalbame kaip apie pagalbos metantiems rūkyti priemonę, jos turi būti saugios ir nekelti grėsmės.
Yra žinoma, kad JAV tyrėjai elektroninių cigarečių kapsulėse rado tam tikrų medžiagų, kurios gali sukelti vėžines ligas.
Plačiai nuskambėjo ir atvejis, kai elektroninė cigaretė sprogo rūkaliaus burnoje. Pastarąjį atvejį, žinoma, galima priskirti kazuistikai, bet pačių elektroninių cigarečių kapsulių turinys išlieka neaiškus, todėl nesaugus.
Kol neatlikti klinikiniai tyrimai, neįrodytas šių cigarečių saugumas ir efektyvumas, šio gaminio negalima siūlyti kaip priemonės, padedančios mesti rūkyti”, – tikino A. Veryga.
Vertinimai – skirtingi
■ Įvairiuose pasaulio kraštuose elektroninės cigaretės traktuojamos skirtingai – netgi Europos Sajungoje nėra bendros nuomonės, išskyrus bendrą visoms šalims galiojantį draudimą reklamuoti tabako gaminius. Šis draudimas galioja ir elektroninėms cigaretėms.
■ Nyderlanduose, Vokietijoje elektroninių cigarečių vartojimas ir prekyba yra leistina. O Austrijoje šios cigaretės turi medicininės paskirties statusą – jos pripažįstamos kaip pakaitinės nikotino terapijos priemonė.
■ Danijoje nikotino turinčios elektroninės cigaretės taip pat vertinamos kaip medicininės paskirties produktas. Prieš tiekiant jas į rinką būtinas atitinkamos institucijos leidimas, tačiau toks leidimas kol kas neišduotas nė vienai elektroninių cigarečių rūšiai.
■ Latvijoje šios cigaretės yra legalios, jų galima įsigyti prekybos centruose, tačiau šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad elektroninės cigaretės gali pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai, kepenims, inkstams.
■ Kai kuriose JAV valstijose draudžiama parduoti elektronines cigaretes tiktai nepilnamečiams.
■ Australijoje elektroninių cigarečių savo reikmėms galima įsigyti
interneto parduotuvėje.
■ Brazilijoje draudžiama prekyba elektroninėmis cigaretėmis, jų reklama.
■ Kanadoje galima vartoti ir pardavinėti tiktai tas elektronines cigaretes, kuriose nėra nikotino.
■ Šių cigarečių gimtinėje Kinijoje jos yra legalios, tačiau vietos gyventojams
per brangios – tikros cigaretės kur kas pigesnės.
■ Singapūre elektroninės cigaretės draudžiamos – šios šalies sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad šis komercinis produktas – tai tabako pramonės siekis patraukti naujus vartotojus, ypač jaunuolius ir moteris.
Verda ginčai
Iš pradžių elektroninėmis cigaretėmis pradėjo mėgautis Holivudo garsenybės, pramogų pasaulio įžymybės, rašo Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Focus”.
Aktorius Johnny Deppas jas rūkė trileryje „Turistas”, gražuolis Leonardo DiCaprio – apsipirkinėdamas parduotuvėje, skandalingasis Charlie Sheenas – scenoje, o televizijos serialo „Grėj anatomija” žvaigždė Katherine Heigl – bet kur ir bet kokia proga.
Visuotinis draudimas rūkyti uždarosiose patalpose šias cigaretes dar labiau išpopuliarino.
Tie, kurie jaučia priklausomybę nuo nikotino, traukdami elektroninę cigaretę gauna šios medžiagos, tačiau nelieka nei kvapo, nei pelenų, dantys ir pirštai nepagelsta.
Elektroninės cigaretės nesukelia aplinkinių nepasitenkinimo, nes jų garas ne daugiau kenksmingas nei dirbtinis rūkas šokių aikštelėje.
Todėl jų įsigyti siūloma ir kai kurių oro linijų lėktuvuose, čia pat jas galima ir papsėti.
Yra keli skirtingi elektroninių cigarečių modeliai, tačiau visi jie veikia pagal vieną principą: įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai. Todėl žmonės, kuriems svarbus fizinis rūkymo veiksmas, jį ir patiria.
Šios cigaretės yra pripildomos specialaus skysčio – mišinio iš propilenglikolio, aromatinių medžiagų ir nikotino.
Didžioji prekyba elektroninėmis cigaretėmis vyksta per internetą. Bet kai kuriems toks jų realizavimo būdas nepriimtinas. Štai Gerhardas Steinke, nuošalioje Miuncheno (Vokietija) dalyje atidaręs elektroninių cigarečių parduotuvę „Clean Smoker”, jaučiasi neprašovęs pro šalį – kasdien prie jo parduotuvės durų rikiuojasi klientai. Daugelis jų tikisi, kad elektroninė cigaretė sumažins surūkomų tikrų cigarečių skaičių arba padės visiškai atsisakyti rūkymo.
Katanijos (Italija) universitetas atliko elektroninių cigarečių poveikio tyrimą, kuriame dalyvavo 40 užkietėjusių rūkalių. Beveik ketvirtadaliui pavyko visiškai atsisakyti kenksmingo potraukio, o pusė pradėjo rūkyti mažiau.
Savų argumentų turi ir šių cigarečių priešininkai. Dauguma cheminių medžiagų, kurios naudojamos specialiam skysčiui pagaminti, leidžiamos vartoti kaip maisto priedai, bet trūksta duomenų, kokius procesus šios medžiagos sukelia jas pakaitinus ir esant ilgalaikei inhaliacijai. Be to, priešininkai pabrėžia šių cigarečių kenksmingumą iš principo – jos skatina liguistą potraukį. „Kol ant kiekvieno kampo yra cigarečių automatai, niekas nepradės rūkyti dėl to, kad atsirado elektroninės cigaretės”, – jiems atšauna prekybininkas G.Steinke iš Miuncheno.