Vandenyje iš čiaupo mineralinių medžiagų yra nedaug. Perkant fasuotą vandenį pirmiausia reikėtų perskaityti etiketę, nes pagal pateiktą informaciją, turime galimybę pasirinkti mums tinkamą vandenį. Paaugliai, nėščios moterys lentynose turėtų ieškoti tokio mineralinio vandens, kuriame yra daugiau jodo, kalcio, geležies. Vaikams iki septynerių metų netinka mineralinis vanduo su dideliu kiekiu fluoro (daugiau kaip 1,5 mg/l).
Daugiau mineralinio vandens rekomenduojama gerti sergant lėtiniu skrandžio uždegimu, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas, nepaūmėjusia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu storosios žarnos uždegimu, lėtiniu vidurių užkietėjimu, lėtiniu tulžies pūslės ir latakų uždegimu, pradinėse lėtinio hepatito stadijose, tulžies pūslės akmenlige, kai kuriomis šlapimtakių ligomis ir inkstų akmenlige (pooperaciniu periodu), medžiagų apykaitos sutrikimais, cukriniu diabetu (lengvomis formomis). Taip pat daug mineralinio vandens patartina vartoti sportininkams, nes jie netenka daug skysčių, o kartu su jais – ir daug mineralinių medžiagų.
Sergantiesiems arterine hipertenzija nepatartina vartoti mineralinio vandens, kuriame natrio yra daugiau kaip 20 mg/l. Kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo siūloma rinktis mineralinį vandenį, kuriame yra daugiau kaip 600 mg/l sulfatų. Šaltas vanduo didina skrandžio sekrecinę ir motorinę funkciją, skatina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Šiltas vanduo veikia atvirkščiai – slopina žarnyno veiklą, mažina viduriavimą. Būtina atsižvelgti ir į vartojimo laiką: vanduo, išgertas 1–1,5 val. prieš valgį, stabdo skrandžio sulčių sekreciją, o valgio metu išgertas vanduo skatina jų išsiskyrimą. Stipriai mineralizuotas gydomasis mineralinis vanduo negali būti geriamas kaip gėrimas. Nors vien gerdami mineralinį vandenį nuo ligų neišgysite, tačiau jie gali būti efektyvi pagalbinė priemonė. Sveikiausia gerti natūralų negazuotą stalo vandenį. Mėgstantiems mineralinį vandenį patartinta retkarčiais keisti mineralinio vandens rūšį, kad organizmas gautų įvairių mineralinių medžiagų. Būtina atkreipti dėmesį į mineralinių medžiagų koncentraciją, mat perdozuoti jų nereikėtų. Pavyzdžiui, per parą rekomenduojama suvartoti 800 mg chlorido, 2 000 mg kalio, 800 mg kalcio, 375 mg magnio, 14 mg geležies. Dėl per didelio kiekio mineralų gali sutrikti kepenų, širdies ir kitų organų veikla, padidėti kraujospūdis. Atsargiai reikia gerti šulinių vandenį, nes jame gali būti nitratų. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių medžiagų negalima pašalinti nei virinant, nei filtruojant vandenį buitiniais filtrais. Apie vandens užterštumą sužinoma tik atlikus laboratorinius tyrimus. Toks vanduo ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Nitratai yra toksinės medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą virsta nitritais, trikdo deguonies tiekimą audiniams, vystosi deguonies badas ir vaikas gali numirti. Suaugusiųjų organizmui nitratai pavojingi tuo, kad atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Nitratų poveikiui itin jautrūs ir užkrečiamosiomis ligomis sergantys vaikai, senyvi žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, mažakraujyste.
Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį, net 64 procentus. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja, nes tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įviariausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda, trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies, kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.