Medikai perspėja, kad ūmią alerginę reakciją gali sukelti ir Velykų stalo puošmena – verbos, kuriose gausu žiedadulkių. Specialistų prognozės nedžiugina: alerginių ligų daugėja ir jos tampa agresyvesnės.
Pražydus žiedams – pas medikus
Pavasarį alerginė sloga kamuoja ir vaikus, ir suaugusiuosius. Pirmiausi jos sukėlėjai – kovo pabaigoje pražydę karklai. Ore jau sklando ir lazdynų, beržų žiedadulkių. Balandį pasklis ievų, topolių, guobų, uosių žiedadulkių. Kasmet alergiją kenčiantys žmonės vaistus turi pradėti vartoti dar prieš prasidedant sezonui.
Jie jau varsto gydytojų kabinetų duris, prašydami išrašyti reikiamų medikamentų alergijos simptomams slopinti.
Skaičiuojama, jog alergine sloga ir alergine akių liga – konjunktyvitu - serga apie 30 proc. europiečių. Šios ligos taikosi į darbingiausio amžiaus– 20-40 metų žmonių grupę.
Apie 45 proc. visų alergiškų žmonių kasmet kamuoja alerginė sloga, kiek rečiau pasitaiko astmos priepuolių, odos alerginių reakcijų.
„Alerginė sloga pasireiškia čiauduliu, nosies, akių niežėjimu. Iš pradžių iš nosies varva, vėliau sloga tirštėja, nosies gleivinė paburksta, darosi sunku kvėpuoti. Įprasta virusinė sloga paprastai lydima karščiavimo, ji praeina greičiau, dažniausiai po savaitės“, - alerginės ir įprastos slogos skirtumus aiškino gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Indrė Būtienė.
Liga - pavojinga
Gydytojos teigimu, alergija nepelnytai nuvertinama, manant, jog tai tik diskomfortą sukelianti organizmo reakcija.
„Tai rimta, gyvybei pavojinga liga. Tarkime, ištikus anafilaksiniam šokui žmogus gali numirti. Taip nutinka įgėlus vabzdžiui. Įkvėpus žiedadulkių, ištinsta kvėpavimo takai ir žmogus gali uždusti. Tikrai pasitaiko, kad tenka vaikus guldyti į reanimacijos palatą dėl grėsmės gyvybei“, - kalbėjo specialistė.
Anafilaksinis šokas - ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė organizmo reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kai smarkiai nukrenta kraujospūdis, sutrinka organų veikla.
Alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Tikslių priežasčių, kodėl staiga žmogus pradeda čiaudėti, jam varva nosis, kamuoja niežulys, dusulys, nėra žinoma. Tačiau manoma, jog ją gali išprovokuoti imuninės sistemos pokyčiai – hormoninės pusiausvyros sutrikimai, stresas.
Jokios savigydos
Medikai pastebi, jog alerginės ligos tampa agresyvesnės ir jomis serga vis daugiau žmonių.
„Mokslininkai įrodė, kad esant didesnei oro taršai, kietosios dalelės aplimpa žiedadulkę ir ši tampa žymiai agresyvesnė. Vokietijoje auga ambrozija, kuri yra agresyviausias alergenas. Lietuvoje ji neauga, tačiau žmonės vis daugiau keliauja, keičia gyvenamąją vietą, pamažu atsiranda ryškių simptomų, pacientai atvyksta pas mus, mes ištiriame ir aptinkame alergiją ambrozijai. Mūsų šalyje pagaunamos vos viena, dvi žiedadulkės, atpūstos iš Vokietijos ar kurios kitos šalies“, - pasakojo Vilniaus universiteto alergologijos doktorantė I. Būtienė.
I. Būtienė nepatarė žavėtis alternatyviais gydymo būdais, nepulti vartoti itin populiarių homeopatinių vaistų.
„Duoti preparatą, pagamintą iš augalų, žmogui, kuris yra alergiškas augalui, gali būti labai rizikinga ir net sukelti pavojų gyvybei. Apskritai užsiimti savigyda pavojinga, pirmiausiai būtina nustatyti, kam žmogus alergiškas, o paskui pritaikyti gydymą“, - teigė gydytoja.
Kaip saugotis?
Pirmiausiai, anot jos, reikėtų stengtis vengti alergenų. Tačiau tai nereiškia, kad alergiškam žmogui belieka užsidaryti namie ir būti sterilioje aplinkoje. Alerginės ligos neturi pakenkti žmogaus gyvenimo kokybei.
„Žiedadulkėms alergiški žmonės į lauką turėtų eiti po lietaus arba ankstyvą rytą, kai dar nėra vėjo. Jeigu vėdiname patalpą, pakabinkime ant lango sudrėkintą marlės gabalą, nepamirškime drėkinti užuolaidų, dulkes valyti reikėtų drėgna šluoste. Ypač svarbu sumažinti alergeno koncentraciją naktį, miegoti būtina švarioje aplinkoje“, - patarė I. Būtienė.
Efektyviausiai alergija gydoma imunoterapija, nors vis dar labiau paplitęs gydymas simptomus slopinančiais vaistais. Šie ligos neišgydo, o dažnai ir kenkia sveikatai.
Imunoterapija gydo ligos priežastį. Jos tikslas – pasiekti, kad imuninė sistema nebereaguotų į alergeną. Žmogus gydomas konkretaus alergeno dozėmis tol, kol organizmas tampa jam nebejautrus. Vis stipresnės koncentracijos alergenas leidžiamas į poodį arba lašinamas po liežuviu.
Šio gydymo metu veikiamos imuninės ląstelės, esančios visame organizme, todėl palengvinami alergijos simptomai, pasireiškiantys per kvėpavimo sistemą, odą ir gleivines.
Imunoterapija ypač efektyviai gydo alerginę slogą. Pagerėjimą pacientas pajunta po pusmečio. Paprastai toks gydymas trunka 3-5 metus. Jo dėka pavyksta ženkliai sumažinti alergijos simptomus, o dažnai jie išnyksta su visam.
Europoje alergijos kamuoja apie 150 mln. Žmonių.
Prognozuojama, jog per artimiausius 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau nei pusė Senojo žemyno gyventojų.