Gydytojo konsultacija: kodėl vėluoja mėnesinės?

Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro Moterų konsultacijos vedėja akušerė-ginekologė Vida Butkienė.

- Normaliu laikomas ciklas, kai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas (vidutiniškai – kas 28 dienas), o kraujavimo trukmė – 4-6 dienos. Moteriai, kurios įprastinis ciklas yra trumpesnis (pavyzdžiui, 21 diena), o mėnesinės vėluoja 5-6 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasčių. Tačiau yra moterų, kurių ciklai ilgi, virš 30 dienų, tuomet tos kelios uždelstos dienos neturėtų kelti didelio nerimo. Jei ciklas „plūduriuoja“ 3-4 dienos į vieną ar į kitą pusę, labai nerimauti nereikėtų.

Moterų, kurios kreipiasi dėl sutrikusio ciklo, tikrai nemažai. Jas galėtume skirstyti į dvi grupes: vienoms ciklo sutrikimai – jau įsisenėjusi problema, ji nuolatos kartojasi, mėnesinės prasideda tik „apytikriai“ numatytu metu. O kitos ateina ciklui užtrukus vos kelioms dienoms, nes iki tol mėnesinės buvo „kaip laikrodukas“.

 - Mėnesinių ciklo sutrikimai – tai ne tik vėluojančios, bet ir skubančios ar net visai dingusios mėnesinės. Mėnesinių ciklą reguliuoja estrogenų ir progesterono kiekio cikliški pokyčiai. Subalansuotas jų poveikis į gimdos gleivinę garantuoja tvarkingas, reguliarias mėnesines, o sutrikus šiam balansui išsiderina ir ciklas. Už tą hormonų pusiausvyrą atsakingi sudėtingais tarpusavio ryšiais susieti „keturi generolai“ – smegenų žievė, pagumburio branduoliai, hipofizė ir kiaušidės. Kaip matote, net 3 iš 4 reguliatorių yra moters galvoje. Jei tik kas nors sutrinka moters gyvenime, gali sutrikti ir mėnesinių ciklas.

Hormonų sutrikimus gali sukelti stresai, kelionės, karščiai, dietos, jaudulys prieš egzaminus ir t.t. Kiaušidėse vyksta cikliniai kitimai: bręsta folikulas, įvyksta ovuliacija, susiformuoja geltonkūnis, jei moteris pastoja, jis auga toliau, o jei ne – tiesiog sunyksta ir formuojasi naujas ciklas. Paprastai ovuliacija įvyksta ciklo viduryje, tačiau dėl įvairių priežasčių ovuliacijos laikas gali kisti. Moterys įsitikinusios, kad ovuliacija būna ciklo viduryje. Tuomet savaitė prieš mėnesines ir savaitė po jų, regis, yra nevaisingos. Tačiau tikrovė kitokia – kartais tereikia nedidelio pokyčio moters gyvenime, kuris, per aptartą sudėtingą smegenų ir kiaušidžių neurohumoralinį ryšį, išprovokuoja vieno hormono trūkumą, kito – perteklių, ir ovuliacija gali įvykti prieš pat mėnesines arba iškart po jų. Netikėtos ovuliacijos yra viena iš neplanuotų pastojimų priežasčių.

 - Ligų, galinčių įtakoti ar visiškai sutrikdyti ciklą, yra daug. Ginekologinės apžiūros metu ieškoma čiuopiamų pokyčių gimdoje ir kiaušidėse, atliekamas echoskopinis tyrimas, padedantis įvertinti šių organų struktūrą ir aptikti pakitimus, kurie gali būti sutrikusio menstruacinio ciklo kaltininkai: policistinės kiaušidės, cistos, kiti dariniai ar net tokia reta, bet galinti pasitaikyti priežastis, kai su ciklu viskas gerai, tik menstruacinis kraujas neišteka iš gimdos, nes yra užakęs gimdos kaklelis.

Taigi tikrosios ciklo sutrikimo priežasties tenka ieškoti vadovaujantis atmetimo principu, jei nerandama pakitimų genitalijose, tiriama, ar nėra sutrikimų kituose organuose, įtakojančiuose ciklo eigą. Atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti lytinių hormonų kiekį įvairiais ciklo tarpsniais. Jei ginekologiškai „nėra prie ko prisikabinti“, moteriai siūloma išsitirti skydliaukę (ji yra labai svarbi liauka, įtakojanti viso organizmo teisingą funkcionavimą) ar net pasidaryti galvos smegenų tyrimą. Žinoma, reikia ieškoti ir psichoemocinių priežasčių – gal moteris išgyvena stresą, patiria didelį fizinį ar emocinį krūvį ar laikosi griežtos dietos.

Viena iš ciklo sutrikimo priežasčių – policistinių kiaušidžių sindromas. Šiam susirgimui būdinga lėtinė anovuliacija, pasireiškianti menstruacinio ciklo sutrikimais ir nevaisingumu. Dėl šio sindromo mėnesinės nuolatos vėluoja, dingsta, tenka jas iššaukinėti medikamentais, be to, ši liga, kaip minėjau, gali sutrikdyti vaisingumą.

Žodžiu, sutrikusios mėnesinės yra signalas, kad laikas pas ginekologą – gal būt jau metas gydyti kokią nors ligą, o gal – „minti ant stabdžių“, nes gyvenimo tempas tapo per greitas. Tvarka visada asocijuojasi su sveikata. Tvarkingos, reguliarios mėnesinės yra moters sveikatos požymis. Kita vertus, pas ginekologą reikia eiti ne tik tada, kai jau kas nors sutriko – kiekviena moteris turėtų apsilankyti pas ši specialistą bent kartą metuose.

Dar vienas patarimas – moterys turėtų vesti savo mėnesinių kalendorių ir to išmokyti savo dukras. Kaip eidamos išpažinties turime prisiminti savo nuodėmes, taip eidamos pas ginekologą – pateikti savo mėnesinių kalendorių. Gydytojui toks kalendorius – daug informacijos teikiantis šaltinis, tačiau nepatikėsite, bet daugybė moterų, išgirdusios klausimą „Kada buvo Jūsų paskutinės mėnesinės?“, sutrinka ir vargsta, bandydamos prisiminti, kada jos tikrai buvo.

- Ar mėnesinių ciklas priklauso nuo mėnulio fazių?

 - Jei Mėnulis valdo vandenynų potvynius ir atoslūgius, matyt, jis valdo ir mūsų kūnus. Tačiau mokslinių studijų apie tai nepaskelbta.

Moterys pastebi, kad dirbant dideliame moteriškame kolektyve daugumai nusistovi vienodi mėnesinių ciklai. Kuo tai paaiškinti?

Šis sutapimas žinomas nuo senovės, tačiau vėl gi – jis neįrodytas ir neaprašytas mokslo literatūroje. Tai būtų įdomi tema tyrimams ir studijoms – reikėtų apklausti kelis didelius moteriškus kolektyvus ir keletą metų stebėti, kaip bendradarbės serga mėnesinėmis.

 - Koks gydymas skiriamas moterims, kurių mėnesinių ciklai nereguliarūs?

Gydymas priklauso nuo sutrikimo priežasties, pacientės amžiaus, pačios moters pasirinkimo. Dažniausiai skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) arba hormoninė spiralė. Kartais užtenka SKT pavartoti keletą mėnesių, ir organizmas „įeina į ritmą“, nes per tą laiką kiaušidės pailsi. Tačiau jei problema rimtesnė, SKT reikia vartoti ilgą laiką. Skiriant SKT su moterimi ilgai kalbame, išsiaiškiname, ar nėra kokių ligų, aptariame gyvenimo būdą, su ciklu susijusius pojūčius ir parenkame pačias švelniausias priemones, kad kuo mažiau įsikištume į natūralią organizmo veiklą. Tokios yra SKT su estradioliu, identišku natūraliai gaminamam moters kiaušidėse, ir progestinu dienogestu. Pastarasis hormonas pasižymi ypatingu poveikiu gimdos gleivinei, dėl kurio mėnesinės, vartojant šias naujos kartos SKT, būna trumpesnės ir ne tokios gausios.

Kartais pradedant vartoti SKT moteris gali sulaukti netikėto kraujavimo ar tepliojimo, pvz. įpusėjus pakuotę (tai atsitinka 10-18 proc. moterų). Tačiau kai organizmas prisitaiko prie kontraceptiko, mėnesinių ciklas susireguliuoja ir būna tikslus kaip laikrodis. Tada moteris gali planuotis keliones, operacijas, pramogas baseinuose ir t.t.

 - Taip, įdėjus hormoninę gimdos spiralę apie 20 proc. moterų mėnesinės išnyksta, bet ne dėl to, kad ciklai nevyksta. Kiaušidės neužmiega, jos veikia savo ritmu, visi procesai jose vyksta, tačiau dėl spiralės išskiriamo hormono išplonėja atsidalinantis gimdos gleivinės sluoksnis ir paprasčiausiai nėra ką iškraujuoti (vario spiralė gali sukelti priešingą efektą – mėnesinės būna gerokai gausesnės dėl kitokio šios priemonės veikimo mechanizmo).

Yra moterų, kurioms mėnesinių nebuvimas yra privalumas. Tačiau jei moteris nori tradicinio ciklo, jai skiriame SKT. Mano, kaip ginekologės, patarimas – dėl kontracepcijos nesitarkite su drauge, kaimyne ar vaistininke. Kas tinka vienai, gali visai netikti kitai. Ginekologas, prieš skirdamas kontraceptikus, įvertina moters sveikatos būklę bei daug veiksnių, apie kuriuos pačios moterys dažnai nepagalvoja. Be to, ginekologai, dalyvaudami įvairiose konferencijose, seminaruose, turi informaciją apie visas kontracepcijos naujoves, taikymo ypatybes.

 - Ar mėnesinių reguliarumas gali būti paveldimas (kaip mamai, taip ir dukrai)?

 - Galėčiau pasakyti kitaip – reguliarumas gal ir nepaveldimas, tačiau nereguliarumas tikrai gali būti paveldimas. Genetinė informacija persiduoda. Ne veltui klausinėjame merginų, ypač tų kurioms vėlai prasideda mėnesinės, o kada jos prasidėjo mamai? O tų moterų, kurios skundžiasi ankstyvais klimakso požymiais – o kada mėnesinės pasibaigė mamai?

Stresas. Kartais stresas sumažina hormono, turinčio įtakos ovuliacijai, kiekį. Dėl to ovuliacija gali neįvykti, o mėnesinės – neprasidėti. Tuomet teks ieškoti būdo atsipalaiduoti, įveikti stresą.

Liga. Vėluojančių mėnesinių priežastimi gali būti ūmi liga, kad ir peršalimas. Dažniausiai tai laikinas dalykas.

Hormonų sutrikimai. Dėl skydliaukės ar kitų ligų gali sutrikti hormonų veikla, o tuo pačiu – ir mėnesinių ciklas.

Pasikeitęs gyvenimo ritmas. Tai ypač aktualu toms, kurių darbo grafikas ne nuolatinis, kai tenka dirbti vakarais, naktimis.

Vaistai. Galbūt pradėjote vartoti naujus vaistus? Dėl to gali vėluoti menstruacijos.

Antsvoris. Per didelis kūno svoris gali išderinti hormonus, nuo kurių priklauso ciklai. Kartais dėl antsvorio mėnesinės gali visai dingti. Daugumai užtenka numesti šiek tiek svorio ir ciklas vėl atsistato į normalias vėžes.

Per mažas svoris. Jei organizmas neturi reikiamo riebalų kiekio, mėnesinės gali būti nereguliarios, kartais gali visai išnykti. Tai vadinama amenorėja. Dažniausiai priaugus šiek tiek svorio, ciklas atsistato. Tai dažna sportininkių, šokėjų, balerinų vėluojančių mėnesinių priežastis.

Prieš menopauzę. Prieš klimaksą mėnesinės gali tapti lengvesnės, sunkesnės, dažnesnės ar retesnės – dažniausiai tiesiog ne tokios kaip anksčiau. Kai kurioms menopauzė būna gana ankstyva, tad ir mėnesinių ciklai pradeda trikti anksti. Ar mėnesinės sutriko dėl šios priežasties, parodys hormonų tyrimas.

Nėštumas. Tai dažniausia vėluojančių mėnesinių priežastis, kurią patvirtins ar paneigs nėštumo testas.