Bėda ta, kad per šventes valgome ir daug, ir įvairaus maisto. Žmogus valgo silkės, marinuotų svogūnų, konservuotų grybų, rūkytos ar keptos žuvies, vėliau pereina prie karštųjų patiekalų. Be to, vartoja alkoholinius gėrimus.
Kasai tokia įvairovė nėra gerai, reikėtų rinktis vienodesnį maistą.
Dar daugiau pagundų kyla pamačius saldumynus. Jais dažniausiai mėgaujamasi, kai visi būna sočiai prisivalgę. Saldumynuose yra daug kalorijų, vadinasi, kasa turi dar daugiau dirbti.
Skrandžio tūris – maždaug 1–1,5 litro. Persivalgius įsitempia jo sienelės, padidėja skrandžio sulčių išsiskyrimas, stipriai susitraukia tulžies pūslė, stimuliuojamas kasos fermentų išsiskyrimas.
Dėl to žmogus gali jausti rėmenį, skausmą viršutinėje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku.
Rėmuo neretai ima kamuoti gavus daug angliavandenių, pavyzdžiui, šokolado, medaus, taip pat jį skatina svogūnai, česnakai, kai kam – net varškė.
Rėmuo gali atsirasti nuo mechaninio maisto poveikio, pavyzdžiui, jeigu valgoma daug daigintų grūdų, sėlenų, patiekalų iš rupių miltų, įvairių riešutų.
Rėmuo dažniau kamuoja ir tuos, kurie skubėdami ar neturėdami dantų prastai sukramto maistą.
Yra žinoma – kuo daugiau skaidulinių medžiagų gauna žmogaus organizmas, tuo labiau mažinamas fermento lipazės aktyvumas, o tai blogina riebalų virškinimą.
Žmonės, kuriuos dažnai vargina virškinimo sutrikimai, turėtų mažiau valgyti skaidulinių medžiagų turinčio maisto, taip pat fermentus vartoti papildomai.
Deginimo jausmas po duobute gali atsirasti ir tuomet, kai valgomas pernelyg saldus, sūrus, rūgštus, aštrus, kartus, aitrus maistas – jis dirgina chemiškai.
Skrandis sudirgsta ir nuo labai karšto arba labai šalto gėrimo.
Anksčiau rėmenį žmonės slopindavo valgomąja soda, bet dabar patariame to nedaryti. Soda gali padėti tik trumpai.
Iš pradžių ji neutralizuoja rūgštį, tačiau vėliau išsiskiria angliarūgštė.
Tuomet dirginama skrandžio gleivinė, vėl didėja skrandžio sulčių išsiskyrimas.
Soda besigydantis žmogus patenka tarsi į užburtą ratą.
Riebalus virškinti padeda lipazė, angliavandenius – amilazė, o baltymus – proteazė.
Lipazė – vienas svarbiausių virškinimo fermentų. Jos reikia daugiausia, nes riebalai dažnai sudaro didžiąją dalį maisto produkto.
Šį fermentą gamina tiktai kasa. Lipazė yra labai jautri rūgščiai. Skrandžio rūgštis ją lengvai suardo.
Jeigu žmogaus kasa dėl tam tikrų priežasčių nesugeba pagaminti ir išskirti pakankamai fermento, sutrinka virškinimas.
Tokiu atveju būtina išgerti tabletę virškinimo fermento pankreatino.
Yra specialių virškinimo fermentų preparatų, kurie gaminami iš kiaulių kasos. Pagal savo struktūrą jie artimi žmogaus fermentams.
Iš vaistažolių pagaminti papildai gali paskatinti skrandžio sulčių, kasos fermentų ar tulžies išsiskyrimą. Tačiau jų veikimas neįrodytas moksliniais tyrimais.
Kita vertus, didžiąją jų dalį sudaro fermentas proteazė, kurios mums mažiausiai reikia.
Tik sveikas žmogus gali vartoti maisto papildus, stimuliuojančius normaliai veikiančius organus – skrandį, tulžies pūslę ar kasą.
Kai yra pašalinta tulžies pūslė arba kasa yra nesveikia, reikėtų gerti virškinimo fermentų.