Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai neabejoja, kad vis labiau šylant orams gyvūnų įkandimo atvejų tik daugės. Tai parodė ir praėjusiųjų metų statistika. Pernai per pirmąjį ketvirtį į medikus kreipėsi daugiau kaip du šimtai vilniečių, nukentėjusių nuo naminių ir laukinių gyvūnų. Tai beveik tiek pat, kaip ir per pirmuosius šių metų mėnesius. Tačiau nuo balandžio iki birželio įkandimo atvejus žyminti kreivė šoktelėjo į viršų – apkandžiotų žmonių užregistruota dukart daugiau.
„Taip bus ir šiemet. Pavasarį ir vasarą žmonės veža savo augintinius į sodus, vasarnamius – ten jie laksto nevaržomi taip rizikuodami užsikrėsti pasiutlige“, - priminė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Alvira Blažytė. Klaidą, anot jos, daro tėvai, paisantys vaikų užgaidų ir nešantys laukinius gyvūnus namo manydami, jog galės juos prisijaukinti.
Epidemiologai Vilniuje neseniai ištyrė atvejį, kai mama, norėdama pradžiuginti savo vaikus, parnešė jiems šešką. Gyvūnas žaislu netapo, priešingai – apkandžiojo abu tėvus ir keturis vaikus, o galiausiai paspruko į laisvę. Šeima, norėdama išvengti pasiutligės, turėjo kreiptis į medikus ir skiepytis nuo šios ligos.
Šiemet sostinėje jau užregistruoti 3 atvejai, kai žmones apkandžiojo šeškai, po vieną žmogų nukentėjo nuo šermuonėlio ir pelės, pernai žmones puolė ir kiaunės, bebrai.
„Praėjusią vasarą teko nuo pasiutligės skiepyti žmogų, kuris bandė rankomis sugauti bebrą, o šis gindamasis jam nukando du pirštus. Bebras tik norėjo gyventi“, - prisiminė A. Blažytė.
Pranešimų apie įkandimus padaugėja po ilgųjų šventinių savaitgalių. Per šias Velykas medikai didesnio antplūdžio dar nepajuto, tačiau jo tikisi jau artimiausius kelis savaitgalius ir visą šiltąjį metų laikotarpį.
Daugiausiai žmonių nukenčia nuo savų augintinių – šunų ir kačių. Keturkojų pyktį sukelia ir patys šeimininkai, erzindami juos būdami apsvaigę nuo alkoholio. Agresiją gali išprovokuoti ir namie susirinkusi gausi svečių kompanija.
Specialistai pastebi ir teigiamą tendenciją – mažėja pasiutusių laukinių gyvūnų išpuolių. Manoma, jog tai lėmė ir kasmet vykdoma oralinė šių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės.
Pasiutligė yra mirtinas virusinis susirgimas, kuriuo užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius sužalotą odą ir gleivines. Medikai pataria nukentėjus nuo įkandimų, žaizdas kuo skubiau nuplauti šiltu vandeniu ir muilu bei dezinfekuoti spiritu ar jodu. Įkandimo atveju būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir, esant reikalui, pradėti vakcinaciją. Nepasiskiepijus iki inkubacinio periodo (nuo kelių savaičių iki vienerių metų) pabaigos, žmogui gresia mirtis. Lietuvoje vakcina nuo pasiutligės yra nemokama.
Siekiant atpažinti sergantį gyvūną ir tam, kad iš anksto būtų galima imtis apsaugos priemonių, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena pagrindines šia liga sergančių gyvūnų elgesio ypatybes. Pasiutlige užsikrėtusio gyvūno poelgiai pasikeičia–jis ima graužti nevalgomus daiktus, pulti šeimininką, bėgti iš namų, pradeda bijoti vandens, nustoja ėsti, šunys ima loti užkimusiu balsu. Laukiniai gyvūnai praranda savisaugos instinktą – atbėga į gyvenvietes ir puola kandžioti šunis ar kitus naminius gyvūnus. Po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Sergantys gyvūnai nugaišta per 10–14 dienų. Naminiai gyvūnai, o ypač šunys ir katės, kasmet turėtų būti paskiepijami nuo pasiutligės.
Vilniaus mieste 2011 metais į asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų kąstinių žaizdų kreipėsi 1253 asmenys.
Specialistai ragina neprarasti budrumo ir gyvūnui įkandus, nedelsiant kreiptis į medikus.