Kur galėjo dingti V. Šapranauskas?

Su kuo vilnietis aktorius dalijasi savo mintimis? Galbūt yra kitų šio mįslingo dingimo priežasčių, bet medikai žino daugybę atvejų, kai panašiai elgiasi asmenys, kenčiantys nuo žmonijai jau seniai žinomos silpnybės.

Kas galėjo nutikti V. Šapranauskui, kurio per Velykas tiesioginiame eteryje taip ir nesulaukė žiūrovai? Šią savaitę aktoriaus nesulaukė ir Alytaus gyventojai, iš anksto nusipirkę bilietus į renginį.

Po savaitės, balandžio 19-ąją, V. Šapranauskas švęs savo 54-ąjį gimtadienį. Galbūt laukdamas šios dienos aktorius mėto pėdas, kad gerbėjos neužplūstų jo namų su gėlių puokštėmis?

Vilniečiui psichiatrui Dainiui Stasiūnui atrodo, kad nenuspėjama žmogaus elgsena gali būti susijusi su rimtais dalykas. Tai net gali būti pagalbos šauksmas tyruose, kai niekas tavęs negirdi.

Užmiršti savo pažadus, nejausti atsakomybės, rizikuoti netekti darbo gali ne tik įvairius iššūkius mėgstantys žmonės, bet ir tie, kurie ilgai mirksta svaigalų baloje.

- Kodėl žmogus geria ir negali sustoti? Kodėl išgertuvės tampa daugiadienėmis? - pasiteiravau gydytojo psichiatro D. Stasiūno.

- Šie dalykai susiformuoja tada, kai žmogus yra priklausomas nuo alkoholio.

Yra keli tokios priklausomybės požymiai, vienas jų - ilgalaikis gėrimas, kitas - pagirių sindromas, kai žmogus ryte atsikėlęs puola „taisyti“ sveikatą.

Kol žmogus nėra priklausomas nuo alkoholio, jis kitą dieną po išgertuvių negali net pasižiūrėti į svaigalus.

Jam būna bloga, norisi vemti, vien nuo minties apie degtinę pradeda drebėti kūnas. Tai - organizmo apsaugos reakcija. Tai rodo, kad organizmas netoleruoja alkoholio.

Kai nebelieka tokio apsauginio barjero, įnikęs į svaigalus žmogus gali kitą rytą toliau tęsti puotą.

- Yra daug veiksnių. Vienas jų - asmenybės savybės, sakyčiau, tam tikras charakteris. Tokiems asmenims gresia didesnis pavojus būti priklausomam nuo įvairių dalykų, pavyzdžiui, azartinių lošimų, kompiuterio, sekso, narkotikų ar alkoholio.

Toks žmogus nesugeba valdyti savo impulsų, pavyzdžiui, vos tik ateina į galvą kokia nors mintis, jis neatsižvelgia nei į kitų nuomonę, nei į situaciją.

Potraukis alkoholiui gali būti nesąmoningas. Tačiau nėra taip, kad jis išsivystytų per vieną dieną. Nėra taip, kad žmogus vieną akimirką svarsto: „Neblogai būtų išgerti“, ir tada tris paras nepaleidžia iš rankos taurės.

Iš lėto yra pratinamasi prie svaigalų. Tai - ilgai trunkantis darbas.

Esu ne kartą įsitikinęs - daug sunkiau gydyti tada, kai kasdien išgeriama vyno, nors žmogus nebūna smarkiai apsvaigęs, nei tais atvejais, kai žmogus vartoja alkoholį tris dienas, o vėliau visą mėnesį neima į burną nė lašo.

- Blaivybė turi tęstis bent tris mėnesius. Jeigu per tą laiką žmogus negeria, vadinasi, jis gali pasikliauti savo valia. Jis gali išsivaduoti iš alkoholio spąstų. „Aš dabar tikrai negersiu“, - tokį pažadą dažnai girdžiu iš savo pacientų. Jeigu tai žmogus sako, praėjus kelioms savaitėms nuo pastarojo girtuokliavimo, netikėkime jo žodžiais.

Paskyręs gydymą, kviečiu pacientą apsilankyti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.

- Kodėl išgerti mėgstantis žmogus užmiršta darbą, įsipareigojimus, nejaučia atsakomybės? Kodėl jis „atsijungia“ ir elgiasi taip, lyg gyventų kitoje tikrovėje?

- Tai susiję su cheminių medžiagų poveikiu. Alkoholis veikia kaip nuodai. Pavyzdžiui, galvos smegenyse vyksta tam tikri procesai, kurie temdo sąmonę. Ne veltui anksčiau kaimo žmonės sakydavo, kad geriančio žmogaus smegenys virsta vandeniu.

Iš tikrųjų galvos smegenų skilveliuose kaupiasi skystis, todėl skilveliai plečiasi, dėl šios priežasties mažėja smegenų tūris.

Priklausomybės liga yra tuo ypatinga, kad žmogus nesuvokia savęs kaip ligonio. Vartodamas svaigalus jis siekia tik pagerinti savo būseną.

- Visų pirma, aplinka, artimiausi žmonės, šeima. Jei bent vienas namiškis toliau gurkšnoja svaigalus, alkoholikas niekada nepasveiks. Jam būtina blaivybė.

Iki šiol daugelis klaidingai galvoja, kad atsitiesti įmanoma tik pasiekus „dugną“ - praradus darbą, pinigus, šeimą, pakliuvus į avariją.

Manau, pakanka to, kad žmogus suprastų - gerdamas jis smarkiai rizikuoja savo gyvenimu.

- Alkoholikai yra sunkūs žmonės, nes siekia manipuliuoti kitais asmenimis, dažnai turėdami vienintelį tikslą - kaip gauti išgerti, kad niekas nežinotų, nepastebėtų.

Jie gali meluoti sau ir kitiems, bet niekada neprisipažinti to. Tai susiję su asmenybės sutrikimu.

Tai - rimta liga, sakyčiau, visam gyvenimui, retai būna išimčių, kai po daugelio metų trukusios blaivybės žmogus vėl gali vartoti svaigalus.

Jei žmogus turi priklausomybės ligos požymių, jam draudžiama gerti iki paskutinio atodūsio.