Vakcinomis Lietuvoje sėkmingai kontroliuojamas sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Tačiau pastaruoju metu neretai pasigirsta skeptiškų balsų, abejojančių skiepų nauda ir efektyvumu.
„Ką ir kalbėti apie paprastus žmones: net ir medikai dažnai nesusimąsto, kokie svarbūs skiepai. Nemažai pavojingų ligų yra puikiai kontroliuojamos, o kai kurios – ir likviduotos. Tai priminti tikrai verta”, – sako vaikų pulmonologė Danguolė Tamošiūnienė.
Panašiai mano ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, gydytoja ginekologė ir onkologė Daiva Vaitkienė.
„Svarbiausia – žinoti. Atrodo, visi sukamės dideliame informacijos sraute, tačiau informacijos žmonėms dažnai vis dar trūksta ir ne visuomet jie išgirsta svarbiausius dalykus”, – pabrėžia pašnekovė.
Abi medikės tikina: skiepai – vienas svarbiausių medicinos mokslo laimėjimų. Apie jų naudą specialistės žino ne tik iš mokslinių duomenų bei praktikos, bet ir iš asmeninės patirties.
„Man pačiai teko sirgti kokliušu. Ir aš, ir kartu dirbanti slaugytoja užsikrėtėme nuo sergančio vaiko. Liga mano gyvenimą sutrikdė net trims mėnesiams”, – pasakoja D.Tamošiūnienė.
O gydytoja D.Vaitkienė atsimena, kad dar būdama medicinos studentė kurį laiką dvejojo, ar verta skiepyti savo pirmagimį.
„Po skiepų kolegų duktė sunkiai susirgo, liga sukėlė rimtų komplikacijų. Žinoma, mergaitės motina nebuvo įsitikinusi, jog ligą lėmė skiepai, bet tuomet aš pabūgau, kad mano vaikui nenutiktų taip pat.
Vis dėlto, praėjus pusmečiui, prieš leisdama sūnų į darželį, nutariau jį paskiepyti. Nė vienam iš keturių mano vaikų jokių komplikacijų nėra buvę, jie nesirgo ir ligomis, nuo kurių buvo paskiepyti”, – prisimena gydytoja.
Ji pati laikosi visų rekomendacijų ir skiepijasi, ypač prieš kelionę į tas šalis, kuriose yra didesnė tikimybė susirgti užkrečiamosiomis ligomis.
Tad kaip vertinti kartkartėmis girdimą skiepų kritiką? Į ką turėtų atkreipti dėmesį dvejojantys tėvai?
„Šiais laikais dažnam gali pasirodyti, jog nebeverta skiepytis nuo difterijos, stabligės, kokliušo ar tymų, nes šių ligų pavojus sumažėjęs. Bet pasaulyje yra nemažai nerimą keliančių pavyzdžių. Primirštos ligos ėmė grįžti į bendruomenes, kurios nustojo skiepytis, pavyzdžiui, dėl religinių įsitikinimų.
Tokie protrūkiai nusineša nemažai gyvybių. Todėl skiepų svarba nemažėja, net jei sergančiųjų aplinkui ir nėra”, – tvirtina D.Tamošiūnienė.
Dvejojantiems tėvams ji siūlo gerai įvertinti savo sprendimus ir galimus jų padarinius. Juk neskiepydami vaiko jie rizikuoja mažylio gyvybe.
Kai kurie skeptikai vakcinas atmeta kaip esą nenatūralų metodą sveikatai saugoti. Profesorė D.Vaitkienė nelinkusi sutikti su tokiu požiūriu.
„Persirgus daugeliu infekcinių ligų, paprastai įgyjamas natūralus imunitetas. Tai labai panašu į skiepijimą.
Tačiau persirgus kai kuriomis ligomis, imunitetas neišsivysto. Be to, kai kurios užkrečiamosios ligos pasižymi itin pavojingomis komplikacijomis.
Todėl ir sukurti skiepai – metodas, padedantis organizmui įgyti natūralų imunitetą. Tai procesas, kuris vyksta gamtoje, bet perkeltas į naujesnį, technologinį, lygį”, – paaiškina gydytoja.
Pašnekovės sutinka, kad visuomenės švietimas gali padėti įveikti įvairius su skiepais susijusius stereotipus ir nuogąstavimus.
„Visada bus abejojančių žmonių, bet reikėtų pasikliauti tuo, ką yra įrodęs mokslas”, – teigia D.Vaitkienė.
„Lietuvoje skiepai nėra privalomi, atsisakiusiems skiepytis netaikomos jokios poveikio priemonės. Tačiau tėvai turėtų suprasti: neskiepydami vaiko jie pažeidžia jo teisę į geriausią sveikatos apsaugą – juk vakcinų efektyvumas viršija net 90 procentų”, – pabrėžia gydytoja D.Tamošiūnienė.
Ji labai norėtų, kad minint Nacionalinę skiepų dieną visuomenėje sumažėtų neigiamo nusiteikimo, abejonių, išnyktų baimės.
„Juk skiepai – visame pasaulyje pripažinta sveikatos apsaugos priemonė. Šioje srityje viskas pagrįsta mokslo tyrimais, skiepų efektyvumas ne kartą įrodytas. Tai labai svarbi apsauga nuo ligų, kurios anksčiau nusinešdavo daugybę gyvybių”, – pažymi gydytoja D.Tamošiūnienė.