Vilniaus Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos
ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas sako,
kad virškinimo sistemos ligų yra didžiulė įvairovė - vien kepenų
ligoms aprašyti leidžiami storiausi medicininiai foliantai.
Gydytojai apgailestauja, kad kasmet tobulėjanti virškinimo ligų
diagnostika ir gydymas išlieka brangūs ir nuostolingi, o kenčia dėl
to ligoniai.
- Esate tiesiai šviesiai pasakęs, kad virškinimo sistemos ligų ateityje daugės, nes kada nors pasieksime vakarietišką gyvenimo lygį, o kartu mus užgrius ir vakarietiškos civilizacijos ligos. Nors šių ligų diagnostika ir gydymas žengia į priekį, tik ar vakarietiškai jie pas mus finansuojami?
- Virškinimo sistemos ligų yra daug - kepenų,
stemplės, skrandžio, kasos, storosios ir plonosios žarnų... Aišku,
tai, kad progresuoja ir mūsų žinios, ir diagnostika, ir gydymo
metodai, yra labai gerai, bet, kita vertus, visi nauji gydymo ir
diagnostikos metodai yra labai brangūs, o mūsų biudžetas mažėja. Be
abejo, nuo to kenčia ne gydytojai - kenčia ligoniai.
Mes galim daug, bet turim limitus, kiek galime priimti
ambulatorinių ligonių, kiek - į stacionarą. O ką daryti, kai tie
limitai baigiasi? Aišku, mes į tai nekreipiam dėmesio ir
neskaičiuojam, nors mus klinikų administracija bara. Bet jeigu mes
per mėnesį galime paguldyti ir gydyti 70 ligonių, o gydom 100, tai
tą 30 mes gydom už dyką, labdarą darom visuomenei. Ir patiriam
nuostolių.
Mūsų skyrius per užpraeitus metus turėjo daugiau kaip milijoną
litų nuostolio, o pernai - 700 tūkst. litų. Nuostolį dengia kiti
klinikų skyriai, kurie yra pelningi. Mūsų tyrimai yra brangūs ir
mes daug tyrimų atliekam, ir gydymas mūsų yra brangus, todėl
džiaugiamės savo rėmėjais. Be jų niekas mums nebūtų nupirkęs
naujausio ultragarsinio prietaiso kepenų ligoms diagnozuoti,
kainuojančio 100 tūkst. litų, panašiai kaip ir naujas aukštos
klasės mersedesas...
- Gydote pačias įvairiausias ir sunkiausias kepenų ligas?
- Taip, pradedant virusiniais B ir C hepatitais,
alkoholinį kepenų pažeidimą, nealkoholinį steatohepatitą, kepenų
cirozes ir ligonius po kepenų transplantacijos.
Kepenys - toks keistas organas, kad jų ligos nesukelia jokio
skausmo, nes pačiose kepenyse nėra skausmo receptorių. Žmogus nieko
nejaučia, kol neatsiranda komplikacijos, o jos gali būti baisios.
Ką tik apžiūrėjau ligonę - 70 metų babytę, kuri dar prieš dvi
dienas vaikščiojo po miestą, į parduotuvę apsipirkti, bet
pažiūrėjus ultragarsu - ji nebeturi kepenų. Visos kepenų venos
trombuotos, yra lėtinė kepenų liga, greičiausiai ir kepenų vėžys,
kaupiasi skystis pilvo ertmėje - ir tik tokioje galutinėje
stadijoje liga yra diagnozuojama. Užtat labai svarbūs yra
profilaktiniai tyrimai. Sakau, jeigu žmonės turi galimybių ir gali
investuoti į savo sveikatą, tai kartą per metus tyrimus reikia
pasidaryti.
- Įprasta manyti, kad pagrindinis kepenų priešas - alkoholis.
- Taip, alkoholinių kepenų pažeidimų turim
nemažai, bet lygiai tokie pat kepenų pažeidimai būna nutukusiems
žmonėms, kurių kepenys suriebėja ir galiausiai vystosi vadinamasis
nealkoholinis suriebėjusių kepenų uždegimas. Jis lygiai toks pat
kaip alkoholinis, tik kad žmogus negeria. Nutukimas, mitybos
įpročiai, mažai judrus gyvenimo būdas, lipidų ir gliukozės
apykaitos sutrikimai - visa puokštė tokių ligų, kurios sudaro
vadinamąjį metabolinį sindromą. Žmogus gimsta su tam tikra medžiagų
apykaita, kuri ir lemia tų ligų atsiradimą.
- Vadinasi, esame genetiškai užprogramuoti susirgti šiomis ligomis?
- Taip. Bet jeigu šitie ligoniai dar suserga
virusiniais hepatitais arba vartoja alkoholį, arba kokias kitas
toksines medžiagas, vaistus ir panašiai, tai jiems sparčiau liga ir
kepenų pažeidimai progresuoja.
- Jau nebe pirmą dešimtmetį medikai pastebi, kad daugelis ligų, ne tik virškinimo, „jaunėja“.
- Turime ir jaunų žmonių, bet šiaip jau didžioji
mūsų ligonių dalis - gerontologiniai, brandaus amžiaus ligoniai,
kuriems jau atsiranda komplikacijos. O poliklinikose,
ambulatorinėje grandyje, žinoma, vyrauja jauni žmonės.
- Profesoriau, ką patartumėte, kaip žmogui nuo jaunų dienų pasirūpinti savo sveikata?
- Žmogus yra žmogus - jis turi normaliai gyventi,
neriboti nieko sau, bet vis dėlto kartą per metus turėtų investuoti
į savo sveikatos profilaktinį ištyrimą, kad būtų galima laiku
diagnozuoti, jeigu yra kokios nors prielaidos sirgti viena ar kita
liga, kad ankstyvoje stadijoje galėtume užkirsti jai kelią. Juolab
profilaktiniai tyrimai yra neskausmingi.
