Namudiniam šio testo atlikimui pakaks paprasto pieštuko, trintuko ir balto popieriaus lapo. Paduokite priemones vaikui ir paprašykite, kad nupieštų savo šeimą. Jokiu būdu neaiškinkite ir netikslinkite, kas yra šeima! Jei vaikas klausia, ką piešti, pakartokite jau anksčiau pasakytą užduotį. Netrukdykite vaikui ir patyliukais stebėkite, kaip jis atlieka užduotį.
Piešiamų objektų eiliškumas. Vaikas skirtingai vertina tuos, ką piešia vos paėmęs pieštuką į rankas, ir tuos, kurių nepiešia, nes “netilpo” popieriaus lape. Paprašykite, kad kiekvieną nupieštąjį kaip nors pavadintų. Gali būti, kad vieną seserį vaikas vadins vardu, o kitą tik “maža sesuo” - tai rodytų skirtingą emocinį santykį su šeimos nariais. Kartais piešinio dalį užima ne žmonės, bet įvairūs daiktai. Pagalvokite, gal šeima daugiau dėmesio skiria daiktams, o ne bendravimui? Tokį vaiko mąstymą rodytų piešinys, kuriame mama sėdi prie kompiuterio, kalba mobiliuoju telefonu ar apsipirkinėja parduotuvėje. O gal didelę lapo dalį užima ofisas ar automobilis, po kurio kapotu šeimos galva praleidžia daugiau laiko, nei su vaiku? Piešiniai, kuriuose daiktų daugiau, nei žmonių, būdingi vaikams, kuriems trūksta emocinio bendravimo šeimoje.
Interpretuodami vadovaukitės ne tik šiuo straipsniu, kuriame pateikiame tik metodo gaires, bet ir intuicija – ji be galo svarbi piešinio analizei. Pasak V. Čioraitienės, profesionaliam psichologui svarbios ne tik atskiros piešinio detalės, bet ir kaip jos susijusios tarpusavyje. Be to, piešinio reikšmė gali kisti, priklausomai nuo konteksto: piešiančio vaiko problemų, aplinkos ir t.t. Vis dėlto ir patys tėvai, įsigilinę į šeimos “portretą” gali atrasti nemažai naudingos informacijos.
Kai vaikas baigs piešti, nesistenkite kiekvienai detalei iš karto suteikti reikšmę. Pagalvokite, ką pastebėjote pirmiausiai? Pavaizduoto žmogaus ar daikto dydis rodo santykių reikšmę. Pavyzdžiui, jei vaikas nupiešė senelį didesnį, nei kitus šeimos narius, greičiausiai santykiai su seneliu jam labai reikšmingi. O jei senelio figūra lape nupiešta aukščiau kitų, - vaiko nuomone, senelis – autoritetingiausias šeimos narys. Dabar įvertinkite, ar visi šeimos nariai pavaizduoti vienoje linijoje, ar vieni yra aukščiau kitų? Aukščiausiai nupieštas šeimos narys vaikui atrodo įtakingiausias, turintis daugiausiai valdžios, net jei jį piešia mažesnį už kitus. Žemiausiai vaikai piešia tuos, kurie priversti paklusti, ir nedaro įtakos sprendimams. Tarpai piešinyje reiškia psichologinį atstumą santykiuose. Dažnai būna, kad tėtis ir duktė nupiešti arti vienas kito, tačiau nuo mamos ir brolio juos skiria didelis tarpas tuštumos. Jei šalia tikrų žmonių atsirado išgalvotų personažų, - vaikas greičiausiai turi nepatenkintų poreikių. Kuo daugiau išklausinėkite apie išgalvotąjį – suprasite, ko trūksta vaikui realiame gyvenime. Dar svarbiau pastebėti, ko piešinyje trūksta. Pasiteisinimas, kad “tėtis netilpo” - tėra manevras, slepiantis vaiko emocijas. Trūkstami broliai ar seserys dažniausiai susiję su jiems jaučiamu pavydu, o nenupiešti tėvai gali reikšti emocinio ryšio stoką. Būna, kad piešinyje nėra paties vaiko – tokiu atveju tėvai turėtų pagalvoti, kaip klostosi vaiko santykiai su šeimos nariais, ar jis turi galimybę išreikšti save? Gal mažajam atrodo, kad šeima jo nepastebi?
Rankos. Jei nupieštas žmogus turi daugiau nei 5 pirštus – vaikas jį suvokia kaip stipresnį už kitus. Jei pirštų per daug ant paties vaiko nupieštos figūros kairės rankos – jis jaučiasi stipresnis šeimoje, jei ant dešinės – už šeimos ribų: darželyje ar kieme. Jei pirštukų mažiau nei penki – vaikas jaučiasi silpnesnis už kitus. Galią ir įtaką rodo ir rankų ilgis – kuo ilgesnės, tuo žmogus stipresnis. Kojos reiškia stabilumą - tad didelės pėdos gali reikšti, kad vaikui trūksta šeimos narių paramos.
“Atitrūkusios” galūnės ar galva rodo baimę netekti to, ką simbolizuoja galūnė. Pavyzdžiui, atplyšusi dešinė ranka gali reikšti baimę netekti įtakos darželyje ar mokykloje. Svarbu, kaip piešiamos akys, ausys, burna. Žmones su didelėmis, plačiai atmerktomis akimis vaikas suvokia kaip nerimastingus, nesaugius. Akys-taškeliai ar brūkšniukai rodo vidinį draudimą verkti, baimę paprašyti pagalbos. Ausų dydis rodo, kiek nupieštasis išklauso priekaištų ir nurodymų. Tas kuris šeimoje turi teisę juos ignoruoti, net gali būti nupieštas be ausų. Didžiaausiai vaiko piešinyje neretai turi mažą burną – rėkimo, kandžiojimosi, užgauliojimų simbolį. Maža burna reiškia, kad žmogus neturi įtakos kitiems. Grafinė kaklo reikšmė - proto (galvos) galimybė valdyti jausmus (kūną). Tad kaklas piešinyje atsiranda tik kai vaikas išmoksta nors minimaliai valdyti savo jausmus. Su galvos dydžiu viskas paprasta – protingiausiam šeimos nariui vaikas dažnai piešia didžiausią galvą. Piešiniuose galioja linijinės ir vertikaliosios hierarchijos principai – kuo arčiau žmogaus nupieštas konkretus daiktas, tuo jis jam svarbesnis. Piešinio viršuje kaip saugumo ir valdžios simbolį vaikai dažnai piešia saulę ar lempą – daiktai ir figūros, kurie įsiterpia tarp šio simbolio ir vaiko autoportreto, aiškinami kaip konkurentai, trukdantys jaustis saugiam ir mylimam. Daugybė smulkių detalių piešinyje rodo, kad vaikui per daug taisyklių, ir jo polinkį slėpti emocijas. Spintas su daugybe stalčių piešia vaikas, jaučiantis, kad šeima turi paslapčių, kurių jam neatskleidžia. Jei piešdamas vaikas daug kartų naudoja trintuką, gali būti, kad atmosfera tarp šeimos narių gerokai įtempta. Konkrečios figūros trynimas rodo konfliktišką santykį su nupieštuoju, o jei daug kartų trinamas savo atvaizdas – vaikas, greičiausiai, nepasitiki savimi.
O dabar pažiūrėkite į piešinį kaip į visumą – savo figūrai (ir kitų taip pat) vaikas skiria tiek vietos, kiek jaučiasi užimantis realybėje. Tad jei vaiko figūrėlė maža, gali būti, kad jo menka savivertė. Jei žmogeliukai susispietė lapo viršuje, o apačia liko tuščia, - gali būti, kad vaikas turi daug lūkesčių, tačiau jaučia, kad jam mažai kas pavyksta. Maži žmogeliukai apačioje ir tuščias lapo viršus reiškia, kad nei lūkesčiai, nei savęs vertinimas nėra aukšti.
Žinoma, čia pateiktos interpretacijos - tik maža dalis profesionalių psichologų naudojamų aiškinimų. Tačiau jų užteks, kad dėmesingi tėvai atrastų naujus kelius santykiams harmonizuoti.