· Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, negali pastoti per vienus metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu.
· Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio tyrimo.
· Vyro nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę.
· Nevaisingi gali būti ir abu partneriai. Yra porų, kurių nevaisingumo priežasčių nenustato jokie tyrimai – ši problema 10-15 proc. atvejų lieka neaiškios kilmės.
· Vaisingumą įtakoja ir nuolatiniai emociniai ir psichologiniai stresai, įtampa darbe, netaisyklinga mityba, viršsvoris, aplinkos užterštumas.
· Pirmoji mėgintuvėlyje pradėta mergaitė Luiza Braun gimė Didž. Britanijoje 1978 metais.
· Tyrimais įrodyta, kad nėra skirtumų tarp natūraliai ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų.
· IUI – intrauterininė inseminacija, - apvaisinimas moters kūne. Tai specialiai paruoštos vyro spermos sušvirkštimas tiesiai į gimdą moters ovuliacijos metu. Procedūra taikoma, kai pacientei nustatoma ovuliacijos sutrikimų, kai neaiški nevaisingumo kilmė arba nežymių vaisingumo sutrikimų turi vyras, pvz.: sutrikęs spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų kiekis ir t.t. Nereikalinga chirurginė invazija ir nejautra. Šis metodas nesudėtingas ir neskausmingas.
· IVF – in vitro fertilizacija, - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Kiaušidžių funkcija stimuliuojama vaistais, kurie skatina subręsti kuo daugiau kiaušialąsčių. Paskui vaistais skatinama ovuliacija. Taikant bandrąją nejautrą, per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Laboratorijoje jos dedamos į specialias terpes, esančias mėgintuvėlyje, ir sulašinama paruošta sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, tam tikroje temperatūroje ir drėgmėje. Po 16-18 valandų vertinama, ar įvyko apsivaisinimas. Antrą dieną geriausi embrionai perkeliami į gimdą. Ar procedūra sėkminga, paaiškėja po dviejų savaičių. IVF procedūra taikoma, kai moters kiaušintakiai pažeisti arba nepratekami dėl infekcinių ligų, buvusių operacijų ir pan., kai išplitusi endometriozė, kai sutrikusi kiaušidžių funkcija ir gydymas buvo neefektyvus, kai nekokybiška vyro sperma, kai nėra aiški nevaisingumo kilmė ir t.t. Procedūrų skaičius neribojamas.
· ICSI – intracitoplazminė spermatozoido injekcija, - spermatozoido sušvirkštimas tiesiai į kiaušialąstę. Pacientei skiriama vaistų, skatinančių formuotis folikulus. Kai šių pakanka, išimamos kiaušialąstės. Tą pačią dieną paimama vyro spermos, natūraliu būdu arba taikant TESA procedūrą (iš vyro sėklidžių ištraukiamas audinio gabalėlis ir iš jo išgaunamas vienas ar keli spermatozoidai.). Spermatozoidai suleidžiami į kiaušialąstę. Kitą dieną tiriama, ar įvyko apvaisinimas. Jei taip, embrionai perkeliami į gimdą. Procedūra taikoma, kai bloga spermatozoidų kokybė, mažas jų kiekis arba judrumas.
· PICSI – fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija. Atrenkami tik subrendę ir pajėgūs atlikti savo fiziologinę funkciją spermatozoidai ICSI procedūrai.
· Vitrifikacija – embrionų užšaldymas. Jis vyksta per kelias minutes, todėl šaldomi embrionai virsta į stiklą panašios struktūros, t.y. šio proceso metu nesiformuoja ledo kristalai. Užšaldyti embrionai laikomi skystame azote. Vitrifikuoti embrionai, vėliau juos atšildžius, gali būti perkeliami į moters gimdą.