Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos
centro direktorė dr. Matilda Bylaitė pabrėžia, kad kilus abejonių
dėl dėmių ant savo arba artimo žmogaus odos, būtina kuo greičiau
kreiptis į specialistus.
„Šiuo atveju laikas - labai svarbu. Geriau turėti papildomo
streso dėl diagnozės, bet nesusidurti su faktu, kad viskas baigta
ir po kelių mėnesių reikės numirti. Deja, būna ir tokių atvejų“, -
neslepia dr. M. Bylaitė.
Iš savo patirties daktarė sako, kad ilgai delsę ir į gydytojus
nesikreipę žmonės vėliau sužino nepalankią diagnozę ir dažniausiai
krenta į gilią depresiją. „Bet tai ir yra svarbu: geriau, žmogau,
būk budrus, geriau nerimauk dėl odos pakitimų, pastebėk juos, bet
kai tik pastebi - ateik“, - kviečia gydytoja.
ELTA: Šių metų gegužės 7-ąją vyksianti akcija „Euromelanomos diena“ jau penktą kartą kvies ieškoti pokyčių savo odoje ir sunerimti dėl menkiausio įtarimo.
- Šios akcijos prasmė - skelbti visuomenei, kad mes visi esame
atsakingi už savo sveikatą ir niekas geriau už mus pačius negali
pamatyti ir apžiūrėti savo odos. Yra duomenų, kad vienas iš šešių
suaugusių žmonių gali turėti odos vėžį, bet apie tai nežino. Jeigu
kyla abejonių dėl dėmių ant jūsų odos, kreipkitės į specialistus -
šiandien mes galime jus nuraminti arba pasiūlyti efektyvų gydymą,
nes laikas labai svarbus. Galiu pasakyti, kad du trečdaliai pas mus
ateinančių žmonių kreipiasi dėl seborėjinių keratozių, kurios
primena melanomą, bet yra nepiktybiškos.
ELTA: Ar vien tik saulė būna visada kalta dėl odos vėžio?
- Saulė yra didžiausias odos vėžio rizikos veiksnys. Aišku,
įtakos turi ir genetika, odos tipas, žmogaus įpročiai, nervinė
įtampa, vidinė būsena, aplinkos tarša - radiacija, cheminės
medžiagos. Vis dėlto melanoma ir kiti piktybiniai odos susirgimai
labai susiję su saule.
ELTA: Kokiose srityse dirbantys žmonės dažniausiai kreipiasi dėl odos pakitimų?
- Odos vėžiu serga žmonės, kurie turi daugiau sąlyčio su
ultravioletu, ilgiau būna lauke - jūreiviai, laukų darbuotojai,
instaliacijų klojėjai. Pramonės srityje dirbantiems žmonėms būna
kitos kilmės odos vėžys, bet dabar pramonėje labai griežtai
reglamentuojama ir aiškių kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti
ligą, nėra. Beje, atominėse elektrinėse dirbantys žmonės dažniau
serga ne odos, bet skydliaukės, vidaus organų vėžiu.
ELTA: Ar medicinoje dar naudojamos ultravioletinius spindulius skleidžiančios kvarco lempos?
- Senosios nebenaudojamos. Jos pakeistos žymiai kokybiškesnėmis
lempomis, kurios taikomos gydymui. Jos skleidžia ultravioletinius
spindulius, bet jų spektras labai siauras, orientuotas į
priešuždegiminį gydymą. Ultravioletas dažniausiai taikomas
žvynelinei, atopiniam dermatitui, kitoms uždegiminėms odos ligoms
gydyti. Vis dėlto tai išlieka saugiausiu tokių ligų gydymo būdu,
todėl ir buityje dažnai žmonės tebenaudoja kvarco lempas. Bėda ta,
kad žmonės dažnai praranda budrumą ir nenormuoja spindulių kiekio.
Reikėtų pasikonsultuoti su specialistais, kaip taisyklingai ir
kokiu dažnumu kvarco lempas naudoti namuose. Čia nekalbame apie
soliariumus, kurie yra žinomas kancerogenas. Vienareikšmiškai jokiu
būdu nerekomenduojame lankytis soliariumuose, nes tai didina odos
vėžio ir melanomos riziką.
ELTA: Ką patartumėte abejingiems savo odos būklei arba iš baimės sužinoti ką nors negera nesikreipiantiems į gydytojus, delsiantiems po keletą metų?
- Tiesiog pasverkime prioritetus: gal geriau laiku kreiptis ir
net sužinojus blogą naujieną laiku gauti efektyvią pagalbą? Gal
geriau patirti papildomą stresą dėl diagnozės, bet nesusidurti su
faktu, kad tau viskas baigta ir po kelių mėnesių teks
atsisveikinti? Būna ir tokių atvejų - po pusmečio žmogus numiršta,
o 3-4 metus turėjo melanomą, žiūrėjo į ją, bet į nieką nesikreipė.
Mums, medikams, irgi labai sunku pasakyti negailestingą diagnozę,
nes žmonės labai skirtingai reaguoja, skirtingai renkasi tolesnį
gydymą.
Siūlome įtraukti odos vėžį ir melanomą į prevencines
onkologines programas, tačiau svarbu, kad šios formos liga
reikalauja daugiau paties paciento sąmoningumo, nes niekas geriau
nepažįsta ir neapžiūri savo odos, kaip pats žmogus.
Tikrai galime nuraminti - dabar turime moderniausias
diagnostikos galimybes, vaistų ir, net kai yra išplitusi melanoma,
galime pratęsti gyvenimo trukmę, tik svarbu nepraleisti momento.
Bet jeigu žmogus ilgai laukė ir pavėlavo, mes esame bejėgiai jam
padėti, nieko neturime jam pasiūlyti, tik užuojautą... Taigi labai
kviečiu įsidrąsinti.
ELTA primena, kad šįmet labdaros akcijoje „Euromelanomos diena“
gegužės 7-ąją sutiko dalyvauti 40 viešųjų ir privačių gydymo
įstaigų visoje Lietuvoje, nemokamai tikrinsiančių visus norinčius
profilaktiškai išsitirti savo odą. Gydytojai dermatologai įvertins
paciento odą, matomus pigmentinius apgamus ir kitus į odos vėžį
panašius darinius, taip pat padės pacientui užpildyti anoniminę
anketą apie jį veikiančius odos vėžio rizikos veiksnius, atsakys į
kilusius klausimus.
Pageidaujantys profilaktiškai pasitikrinti „Euromelanomos
dienos“ akcijos metu kviečiami iš anksto registruotis gegužės 2 ir
3 dienomis 9-16 val. telefonais: 8 800 7 09 01 ir 8 800 7 09 02.