Vienoje restauravimo bendrovėje dirbančiam vyrui nustatyta reta genetinė liga hemochromatozė.
Dėl ligos, pažeidusios kepenis, anksčiau tekdavo kas savaitę nuleisti kraujo. Kaskart vyras netekdavo 400 mililitrų kraujo, bet po to jam nesvaigdavo galva, nebūdavo silpna.
Jeigu sveikas žmogus kas savaitę netektų tokio kiekio kraujo, jam grėstų mažakraujystė, organizmas neištvertų tokio gydymo. O sergantiems hemochromatoze tokio pavojaus nekyla.
R.Dabulskis apskaičiavo, kad per dešimtmetį neteko daugiau kaip trijų kibirų kraujo – per 40 litrų.
Geležis reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai, tačiau nėra gerai, kai jos yra per daug, nes jos poveikis – toksiškas. Sudėtingiausia komplikacija – kepenų cirozė, dėl kurios gali net prireikti persodinti kepenis.
R.Dabulskis negalėtų prisiminti ligos pradžios. Jo savijauta buvo nė kiek ne blogesnė nei žmogaus, kuris dirba, vaikšto, juda, miega, bet nežino, kad serga.
„Gal šalyje yra ir daugiau žmonių, kurie nežino, kad serga hemochromatoze? Ši liga man buvo nustatyta atsitiktinai ir genetiškai patvirtinta prieš 11 metų, nors aš nesijaučiau blogai”, – kalbėjo kaunietis.
Ėmęs domėtis, kodėl susirgo, vyras išsiaiškino, kad tai – genetinė liga. Dėl tam tikrų genų mutacijų genai nebeduoda komandos šalinti geležį iš organizmo, todėl ji ima kauptis.
„Yra būdas, padedantis apgauti organizmą. Apie jį buvo žinoma dar viduramžiais. Tai kraujo nuleidimas. Netekęs kraujo organizmas stengiasi papildyti jo atsargas. O kraujui gaminti reikalinga geležis, todėl ima tirpti jos atsargos”, – pasakojo restauratorius.
Iš tikrųjų barzdaskučių taikytas metodas – iki šiol vienas efektyviausių gydymo būdų, kai geležies perteklius organizme susidaro dėl genetinių priežasčių.
Kadangi didžioji dalis geležies į organizmą patenka su maistu, riboti jos kiekį padeda dieta.
Taikydamasis prie ligos R.Dabulskis jau užmiršo jautienos pjausnio skonį. Vyras nevalgo ir veršienos ar kitokios raudonos mėsos, ankštinių daržovių, grikių, kepenėlių, mat šiuose maisto produktuose gausu geležies.
Kadangi vitaminas C didina geležies pasisavinimą žarnyne, vyras stengiasi išsiversti be citrusinių vaisių, vengia multivitaminų su geležimi.
„Visą draudžiamų maisto produktų sąrašą geriau žino mano žmona. Reikėtų jos paklausti, ką aš galiu valgyti ir ko negaliu”, – juokavo R.Dabulskis ir prisipažino, kad reta liga išmokė nesikrimsti dėl niekų.
Ligą gali paveldėti broliai ir seserys
Limas Kupčinskas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius
„Hemochromatozės ypatybė – visa su maistu patenkanti geležis žarnyne lengvai pasisavinama. O sveiko žmogaus virškinamasis traktas pasisavina vos 6–8 proc. geležies.
Yra skiriama pirminė hemochromatozė, kurią sukelia genų mutacija. Ši ligos forma yra sunkesnė ir retesnė. Ją nustačius būtina tirti paciento brolius ir seseris, ar jie nepaveldėjo šios ligos. O tėvai retai kada serga hemochromatoze, nes kiekvienas jų būna perdavęs savo vaikui tik po vieną geno mutaciją.
Kita šios retos ligos forma – vadinamoji antrinė hemochromatozė. Šiuo atveju geležis kaupiasi kepenyse dėl kitų lėtinių kepenų ligų, pavyzdžiui, alkoholinės kepenų cirozės, lėtinio hepatito C, porfirijos.
Atskirti pirminę hemochromatozę nuo antrinės geriausiai padeda genetinis tyrimas. Kauno klinikos – vienintelė šalies gydymo įstaiga, kurioje galima tai padaryti.
Yra žinoma, kad vyrai dažniau kenčia nuo hemochromatozės, dažniausiai ji prasideda sulaukus 30–60 metų. Moterys dėl mėnesinių nuolat netenka geležies, jos atsargas sekina gimdymai. Todėl moterys hemochromatoze serga vėlesniame amžiuje, prasidėjus menopauzei.
Negydant geležis gali kauptis kepenyse. Tai pavojinga, nes kyla kepenų cirozės rizika. Geležis gali pažeisti ir širdies raumenį, sukelti cukrinį diabetą, sąnarių skausmus. Svarbu kuo anksčiau atpažinti ligą, kol dar neprasidėjo kepenų cirozė.”