Kita pusė apklausos dalyvių pareiškė, kad nusistačiusios diagnozę padedant internetui, po to eina į vaistinę ir nusiperka vaistų net nepasitarusios su farmacininkais. Be to, statistikos duomenimis, paaiškėjo, kad kas ketvirta suklysta, įsigijusi ne tuos medikametus, kurių jai iš tikrųjų reikėjo.
Gerai, jei nuostolius patiria tik piniginė. Tačiau per apklausą taip pat paaiškėjo, kad vienas iš dešimties atvejų baigiasi nemaloniu pašaliniu poveikiu.
O priežastys, kodėl moterys pirmiau renkasi internetą, o ne gydytoją, gali būti įvairios. Paaiškėjo, kad kas dešimta respondentė nenori aptarinėti sveikatos problemų su šeimos nariais, jog nesukeltų jiems rūpesčių. Tuo tarpu trečdalis respondenčių naršo internete, ieškodamos savo negalavimo priežasčių iš smalsumo arba netekusios kantrybės ilgai belaukdamos priėmimo pas gydytoją, ketvirtadalis – paprasčiausiai bijo kalbėtis su gydytojais ir išgirsti jų diagnozę. Todėl nemažai iš jų renkasi labiau patikimą konsultantą ir gydytoją „Dr.Google“.
Taip pat per apklausą išsiaiškinta, kad nuo problemos atsiradimo iki vizito pas gydytoją iš tikrųjų praeina daug laiko. Kas trečias atvejis – ne mažiau kaip dvi savaitės. O kas 20 – daugiau nei metus.
Dažniausiai negalavimo priežastis tarp moterų – nemiga, galvos skausmai, depresija, nuovargis ir t.t. Kas penkta kurį laiką įtarė rimtai susirgusi. Dažniausiai – krūties vėžiu. Tačiau tuo pačiu daug moterų klaidingai diagnozavo sau aukštą kraujospūdį, astmą ir krūties vėžį.