Gydytoja alergologė Sandra Gustienė perspėja, kad alergijomis suserga vis daugiau jaunų žmonių. Aplinkos užterštumas, daug priedų bei konservantų turintis maistas, sintetiniai rūbai – visa tai šiek tiek genetiškai keičia žmogaus organizmą, kuris laikui bėgant tampa vis mažiau atsparus.
Specialistė patikslina - nereikia manyti, kad pavasaris – pats nekenčiamiausias visų alergiškų žmonių metų laikas. Alergijų būna labai įvairių. Pavasarį pasireiškia sezoninės alergijos – pavyzdžiui, žydint medžiams, o nesezoninės, tarkime, namų dulkių erkėms, „džiugina“ žmogų visus metus. Tačiau būtent žiedadulkėms alergiški žmonės sodų žydėjimo meto laukia mažiausiai.
Pavasarį dažniausiai pasireiškia trys alergijos – sloga, dar kitaip vadinama šienligė, alerginis akių uždegimas ir alergija saulei. Pavasarį taip pat paūmėja astmos simptomai.
Gydytoja patikina savo darbe sutinkanti daug tokių pacientų, kurie per anksti sau nustato alergijos diagnozę – pavasarinė sloga nebūtinai yra alergija.
Tačiau tie, kas ne kartą yra patyrę alergijos požymių, o gal juos jaučia nuo pat vaikystės, žino, kuo sloga peršalus skiriasi nuo alerginės slogos. Pavasarį, sužydėjus tam tikriems augalams, prasideda intensyvi sloga, čiaudulys, gali užgulti nosis, perštėti akys.
Tie simptomai dažnai ir nedingsta, kol žmogus nepasislepia uždaroje patalpoje ar neišgeria priešalerginių vaistų.
Alergijomis užaugus susergama retai. Dažniausiai tai – genetiškai nulemta liga. Jei abu tėvai yra alergiški, labai didelė tikimybė, kad sirgs ir vaikas. Tačiau ir nealergiškų tėvų vaikai gali turėti šią ligą.
„Labai retai alerginės ligos atsiranda vyresniame amžiuje. Kaip rodo mano ir kolegų praktika, pirmieji alergijų požymiai pasireiškia dar vaikystėje.
Jei žmogui genetiškai visiškai nenulemta, kad jis bus alergiškas, praktiškai neįmanoma susirgti alergija dėl netinkamo aplinkos poveikio. Dirbant ypač užterštoje, pilnoje dulkių aplinkoje, gali išsivystyti vadinamos profesinės ligos, bet tai ypač reti atvejai. Tačiau juk toli gražu ne visi dirbantys tokiomis sąlygomis suserga alergijomis“, - paaiškina gydytoja.
Visiškai pasveikti nuo alergijos labai sudėtinga. Tėra tik vienas būdas nuslopinti ne tik alergijos simptomus, bet ir jų priežastį taikant imunoterapijos gydymą. Tai yra organizmo nujautrinimas, kai vis didėjančiomis dozėmis vartojami alergenai. Organizmas pripranta prie alergeno, kuris nebesukelia tokių didelių alerginių reakcijų.
Tokiam gydymui ryžtasi ne visi. Imunoterapija – brangus ir ilgas, keletą metų trunkantis gydymas, o garantijos pasveikti nėra. Bet tokiems, kurie ypač sunkiai kovoja su alergijomis, arba tiems, kuriems nepadeda įprastiniai vaistai, šis gydymas yra naudingas.