Vyras - kaip jis elgsis, kai gims vaikas?
Kad ir kaip būtų gaila, vyro reakcijos nebūtinai nudžiugins ką tik pagimdžiusią moterį. Mat vyras gali:
- sąmoningai arba nesąmoningai pavyduliauti,
- nesidomėti savo ką tik gimusiu vaiku ir apskritai nežinoti, ką gi dabar su juo ir su savo paties jausmais daryti,
- nusišalinti ir tyliai sau mintyse arba garsiai deklaruoti, kad mažas kūdikis - moters problema, o štai kai paaugs, tada jau į sceną įžengs Tėtis,
- jaustis atstumtas, nebemylimas ir - paradoksas, - netgi nereikalingas (o juk tuo metu jo supratimas ir parama moteriai tikrai labai svarbi),
- jaustis pavargęs nuo viso to bruzdesio, naujagimio verksmo ir sustyguotos namų dienotvarkės. O moteris dažnai būna pavargusi ir šių paslėptų vyro nuotaikų net nepastebi (juk dažniausiai jis nesiskundžia atvirai),
- jaustis išvis praradęs asmeninį gyvenimą - mat su žmona dabar sunkiau ištaikyti laiką pasimylėti, o ir kur nors kartu nueiti. Žmona savo ruožtu jam gali pavydėti vis dar laisvesnio socialinio gyvenimo ir dėl to taip pat truputį pykti,
- blogiausias variantas - vyras net gali pradėti burbėti, vėliau grįžti namo arba net koketuoti su kitoms moterims,
- ir, - žinoma! - geriausias variantas. Jis gali būti išties dėmesingas, visokeriopai stengtis padėti ir iškart natūraliai rasti savo vietą naujoje šeimos struktūroje. Bet nebūtinai arba ne iš karto.
Ir ką tokiu atveju daryti?
Visgi tenka pripažinti, kad vaikas ne vienai porai yra tikras ir rimtas išbandymas - jausmais, organizuotumu, atsakomybe, viskuo. Todėl ir moteriai ir vyrui šioje naujoje jiems situacijoje prireikia nemažai kantrybės ir išminties. Atmetus visas meilės ir „juk tu privalai“ peripetijas, vyrui netgi visiškai pragmatiškai dera prisiminti, kad jei jis visai nesikiš į mažylio gyvenimą, tai žmona ir vėliau daugelį klausimų, susijusių su vaiku spręs pati. „Tapsiu tėvu vėliau“ - tai jau dažnai iš iliuzijų srities. Taip iš pradžių lyg ir nejučia prarandamos tėviškos pozicijos, ir nutiesiama perspektyva silpnam vaiko-tėvo ryšiui. O be jo ir mergaitei, ir berniukui vėliau sunkiau gyvenime.
Vėlgi nesikišdamas, pykdamas ar nepadėdamas žmonai vyras galimai griauna laimingos šeimos pamatus. Kol kas šis procesas dar nepastebimas (pamanyk, kas čia tokio, kad nepadėjau išmaudyti kūdikio? Aš gi tik trukdyčiau!), bet ilgainiui visa tai gali atsiliepti šeimos santykių stabilumui. Gal žmona dabar apie savo nepasitenkinimą ir nutylės (ji gi turi begalę kitų svarbių užsiėmimų), bet kaip vyras elgėsi nelengvu momentu, ji tikrai įsimins.
Moteriai savo ruožtu tenka įjungti visus moteriškos išminties mygtukus ir stengtis supratingai puoselėti dvi be galo svarbias savo gyvenimo meiles - savo vaikui ir savo vyrui. Sakote, moteriai šiuo gyvenimo periodu šios dvi užduotys per daug sunkios ir visa tai net neteisinga? Taip, bet toks jau gyvenimas. Dažniausiai.