Naktimis Ž.Borisovai tekdavo dažnai keltis ir gerti nuskausminamųjų. O dabar, praėjus mėnesiui po mikrochirurginės operacijos, moteris miega ramiai kaip kūdikis.
Jai ne tik nebereikia vaistų – jos ranka nebetirpsta, vėl tapo jautri, moteris gali išsitrinkti galvą, susišukuoti plaukus.
Taip pat dingo dusulys, kuris krūtinę lyg akmuo užguldavo nuo menkiausio fizinio krūvio.
O svarbiausia – neliko baimės, kad staigiai atsistojus apsvaigs galva ir ji parkris be sąmonės.
Verslininkės sveikata pradėjo šlubuoti daugiau nei prieš 20 metų. Iš pradžių apėmė tik keistas jausmas – Žana nejuto dalies peties. Vėliau atsirado rimtų negalavimų – dėl skausmo moteris negalėdavo pasukti galvos, imdavo dilgčioti ranką.
Gydytojai ją ramino, esą bėgant metams visiems žmonėms atsiranda įvairių stuburo pakitimų, dažniausiai susijusių su osteochondroze.
Žana gelbėjosi lankydamasi pas masažuotoją, kineziterapeutą, manualinės terapijos specialistą.
„Kur tik aš nebuvau, pas ką tik nesilankiau – pasveikti vis negalėjau”, – pasakojo pašnekovė.
2009-ųjų rugpjūtį skausmas tiek paūmėjo, kad moteris eiti galėjo tiktai remdamasi į sieną.
Tą vasarą jai buvo atliktas galvos tyrimas magnetinio rezonanso aparatu.
Nors tyrimo rezultatai rodė, kad auglio nėra, o galvos kraujotaka nesutrikusi, tai mažai guodė. Ž.Borisova negalėjo vairuoti, judėti, miegoti.
„Kartą prisėdau ant suoliuko gatvėje ir nejučia ėmiau daryti kaklo tempimo pratimus, kaip man patarė manualinės terapijos specialistas. Pasidarė lengviau”, – prisimena moteris.
Taip jai kilo mintis, kad kaklo srityje gali būti tarpslankstelinio disko išvarža. Gydytojų atlikti tyrimai įtarimus patvirtino.
„Yra nedidelė išvarža, bet maža, vos 4,2 milimetro. Galima neskubėti operuoti, galima luktelėti”, – toliau ramino gydytojas vilnietę.
O skausmas vis stiprėjo – nebūdavo dienos, kad moteriai nereikėtų vartoti vaistų.
Skausmo klinikoje jai buvo atlikta ne viena procedūra peties ir rankos skausmui slopinti, tačiau pagerėjimas būdavo laikinas.
„Tau tai nepadės”, – išgirdusi tokį įspėjimą Ž.Borisova įsigijo specialią apykaklę, kurią užsidėdavo eidama iš namų.
Dar viena nelaimė Ž.Borisovą ištiko 2011-ųjų vasarį – nualpusi namuose ji patyrė galvos traumą, dėl kurios į smegenis išsiliejo kraujo, suparalyžiavo veidą.
Ž.Borisova pateko į neurochirurgų globą, vėliau tęsė reabilitaciją vienoje Druskininkų sanatorijoje.
Sutvirtėjusi moteris nutarė nepasiduoti ligai, ėmė lankyti sporto klubą. Tačiau viltis pasveikti greitai žlugo.
2012-ųjų vasario pabaigoje vilnietė pajuto, kad jos ranka – suvytusi kaip virvė, o diegliai jau persimetė į koją, galvą, veidą.
Kai Žana dar kartą susiruošė pas medikus, kažkas jos paklausė: „Ar buvote pas mikrochirurgą?
Gal jus kamuoja liga, vadinama pleksitu (pleksitas – nervinio rezginio uždegimas. – Red.)?”
Pirmąkart išgirdusi šios ligos pavadinimą Ž.Borisova jį tuoj pat užmiršo. Ji suprato tik tai, kad kažkas galėjo prispausti nervą, todėl kilo stiprus uždegimas.
Vilniaus universiteto docentas mikrochirurgas Mindaugas Minderis žino ne vieną istoriją apie žmones, kurie daug metų ieško pagalbos, bet neranda.
Gydytojas klausia paciento, ką jis daro, kai atsibunda naktį nuo skausmo. Juk dažnai vaistai nepadeda, tačiau ligonis mėnesių mėnesiais juos toliau vartoja. Netgi ištisus metus.
Dažnai vienintelė išeitis – chirurginė operacija.
Kanalo sindromai – tai nervų užspaudimas anatomiškai siaurose vietose, tarp raumenų, raiščių, sąnarių. Jei spaudžiamas ne vienas nervas, o visas peties nervų rezginys, tai vadinama krūtinės angos sindromu.
„Visiems kanalo sindromams būdinga tai, kad vaistai nuo skausmo beveik neveikia.
Vargiai padeda ir kraujagysles plečiantys vaistai.
Tai tas pat, kas apsiauti keliais dydžiais mažesnius batus ir, kad neskaudėtų, gerti tabletes nuo skausmo”, – palygino M.Minderis.
Jis per savaitę iš skausmo išvaduoja keletą žmonių.
Vien Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje kasmet dėl vadinamojo krūtinės angos sindromo atliekama maždaug 50 operacijų.
Prieš du dešimtmečius šalyje pradėtos riešo kanalo operacijos, kurios dabar tapo mikrochirurgų kasdienybe. O operacijos dėl krūtinės angos sindromo pradėtos taikyti prieš dešimtmetį.
Peties nervų rezginį dažnai užspaudžia monotoniški judesiai, kai didelis krūvis tenka pečių juostos ir kaklo raumenims.
Tam tikrų specialybių atstovams, kuriems tenka dirbti aukštai iškėlus rankas, toks negalavimas gali tapti net profesine liga.
Dažniausiai ji užklumpa kirpėjus, siuvėjus, muzikantus, dažytojus, automobilių serviso darbuotojus.
Kaklo raumenų uždegimas gali dar labiau pabloginti savijautą. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai sušilę dažnai atsidaro kabinos langą. Perpūtus skersvėjui, jie ima skųstis kairės rankos diegliais.
Stiprų skausmą, kai užspaudžiamas peties nervų rezginys, žmonės kenčia ir dėl traumų, pavyzdžiui, išnirus žastikauliui, susižalojus galvą, kaklą, petį.
Peties pleksitas kamuoja net paauglius, studentus.
Vieną dvidešimtmetę studentę gydytojas M.Minderis išvadavo nuo rankos drebėjimo, nes jai buvo užspaustas peties nervų rezginys.
Manoma, kad dėl spartaus augimo, kai per vienus metus paaugliai ištįsta 10–15 centimetrų, įsitempia pečių juostos ar kaklo raumenys, užspausdami tarp jų esantį nervų rezginį.
Todėl pirmieji negalavimai prasideda paauglystėje, tačiau pas mikrochirurgą toks ligonis neretai patenka po daugybės metų.
Ligos aprašą surado internete
Vilnietis verslininkas Lintauras Radavičius (47 m.) taip pat ilgai kentėjo dėl užspausto peties nervų rezginio.
„Kol buvau jaunas, nekreipiau dėmesio, maniau, kad tai savaime praeis”, – prisipažino ne vieną gydytoją aplankęs vyras.
Jo kantrybės taurę perpildė atsiradęs cypimas ausyse. Sąrašas medikų, į kuriuos vyras kreipėsi ieškodamas pagalbos, – netrumpas: šeimos gydytojas, kardiologas, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas. Tačiau palengvėjimo nebūdavo.
„Viename širdies chirurgijos centre man skyrė aparatą, kuris matavo pulsą. Nešiojau jį dvi dienas, o kai tyrimas baigėsi, sužinojau, kad esu sveikas kaip ridikas”, – prisimena L.Radavičius.
Jis nieko nepešė ir apsilankęs pas angiochirurgą, nors iš pradžių nuogąstavo, kad cypimas atsirado susiaurėjus galvos smegenų kraujagyslėms. Verslininką gydytojai patikino, kad smegenų kraujotaka – gera.
L.Radavičius ėmė pats ieškoti negalavimų priežasties, vis daugiau laiko praleisdavo naršydamas internete ir skaitydamas apie ligas. Kartą vyras perskaitė apie vadinamąjį krūtinės angos sindromą. Įtaręs, kad tai – galbūt jo liga, nuskubėjo pas mikrochirurgą.
Medikus klaidina įvairūs negalavimai
Peties nervų rezginio pažeidimas nėra lengvai nustatomas, todėl ne visi pacientai laiku sulaukia mikrochirurgo pagalbos.
Dažnai medikus klaidina tai, kad skausmas gali plisti ne tik rankoje ir pečių juostoje, bet ir sukelti tokius negalavimus kaip padažnėjęs širdies plakimas, dusulys.
Ligoniai taip pat gali skųstis cypimu ar ūžimu ausyse, galvos svaigimu, pykinimu, judesių koordinacijos sutrikimais, raumenų ar galūnių silpnumu, o retais atvejais – net paralyžiumi.
Pojūtis, kad per pakaušį, veidą ar apie ausį bėgioja skruzdėlės, taip pat gali būti susijęs su nervų rezginio pažeidimu.
Svarbu laiku nustatyti skausmo priežastį. Jei tirpsta ranka, silpsta raumenys, o kartu būna galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, reikėtų ilgai nedelsti – ieškoti pagalbos.