Nors pripažįstama, kad Lietuvoje naudojami gydymo būdai narkomanų gretų neišretino, visi bandymai pritaikyti kitų valstybių sėkmingą patirtį iki šiol atsimušdavo lyg į sieną.
Šveicarijoje jau beveik du dešimtmečius greta kitų gydymo metodų taikomas ir dar vienas - pacientams kasdien skiriama porcija heroino. Dėl to nereikia gultis į ligoninę – užtenka užeiti į specialų kabinetą ir gauti paskirtą dozę. Tokiame kabinete Ženevoje dar 1998-aisiais lankėsi ir kolegų šveicarų patirtimi domėjosi Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis.
Jis įsitikino, kad pacientams skiriamas visiškai švarus heroinas, neturintis organizmui itin kenksmingų priemaišų, kaip tas, kuris platinamas gatvėje.
„Aš į tai žiūriu teigiamai. Tik norėčiau, kad mane suprastų teisingai - niekur pasaulyje, kur heroiną naudoja kaip medikamentą, jis nėra skiriamas bet kuriam priklausomam nuo šio narkotiko. Jis skiriamas tik tais atvejais, kai kiti gydymo būdai nėra efektyvūs. Dirbdamas Klaipėdoje turėjau kelis pacientus, kuriems būčiau skyręs heroiną nė kiek nedvejodamas, nes jiems paskirtas gydymas rezultatų nedavė“, - kalbėjo patyręs medikas.
Jis apgailestavo, kad mūsų šalyje galimybių skirti heroiną nėra. Tačiau nepraranda vilties, jog kada nors toks gydymo būdas bus patvirtintas.
Priklausomybė nuo opioidų grupės narkotikų, kaip ir bet kuri kita priklausomybė, anot gydytojo psichoterapeuto A. Slatvickio, yra lėtinė liga. Ji nepagydoma, bet ją galima kontroliuoti.
Gydytojų tikslas – pasiekti šimtaprocentinę remisiją, kai asmuo išgyvena nevartodamas narkotikų.
Tam, kad įveiktum priklausomybę, būtina geležinė valia. „Opioidai pas mus nelegalūs, todėl priklausomi žmonės priversti juos pirkti juodojoje rinkoje ir gyventi kriminalinį gyvenimą. Valstybei daug pigiau negalinčiam gyventi be kvaišalų skirti metadoną ar heroiną. Gavęs savo įprastą dozę likusį laiką žmogus ne ieškotų, kaip gauti pinigų dozei ir kontaktų su tiekėjais, o galėtų skirti tą laiką savo sveikatai stiprinti, pamažu grįžti į socialinį gyvenimą“, - aiškino A. Slatvickis.
Idėją narkomanams duoti švarių narkotikų ir taip šalyje mažinti jų vartojimo mastą, o taip pat ir nusikalstamumą, dar prieš gerą dešimtmetį iškėlė dabar „Sodros“ Klaipėdos skyriui vadovaujantis gydytojas Valdemaras Anužis. Tuokart apie tai jis garsiai prabilo savivaldybės Tarybos posėdžio metu ir kaipmat sukėlė tikrą emocijų audrą. Kai kurie politikai jį pasmerkė ir apkaltino atviru narkotikų propagavimu. Tačiau medikas nepabūgo ir savo nuomonės nepakeitė iki šių dienų. „Ir tada, ir dabar manau, jog reikia galvoti ir apie ekonomines kovos su kvaišalų vartojimu priemones. Kas yra narkomafijos variklis? Pelno siekis. Narkotikų pardavėjai padarys viską, kad gautų pelno. Reikia galvoti, ką daryti, kad jie to pelno negautų. Jeigu mes Lietuvoje ar net visoje Europos Sąjungoje nutrauktume tą grandinę, kiekvienam medikų ištirtam nuo narkotikų priklausomam asmeniui duotume švarių narkotikų, gal net ir tą patį heroiną. Tie žmonės tada nei plėš, nei užsiims prostitucija. Taigi logika labai paprasta. Ir baimės čia neturėtų būti“, - dėstė vienoje Klaipėdos ligoninių gydytoju reanimatologu dirbęs V. Anužis.
V. Anužiui kategoriškai nepritarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. „Tai ne gydymas, o vartojimo skatinimas. Kol mes, dešinieji, būsime valdžioje, tai tikrai nebus įteisinta“, - užtikrino jis. Tačiau politikas pripažino, kad legalus kvaišalų skyrimas be jų gyventi negalintiems žmonėms padėtų sumažinti nusikaltimų skaičių, kurių apie 3 tūkst. pernai įvykdė būtent narkomanai.
A. Matulas negailėjo kritikos ir Lietuvoje jau senokai taikomam pakaitiniam gydymui metadonu. „Šis medikamentas turi būti vartojamas vienerius, dvejus metus, vėliau dozės mažinamos, kol visai nutraukiama, o pas mus yra priešingai – skiriama 10-15 metų, bet narkomanų nemažėja“, - stebėjosi Seimo narys.
Į sveikatos apsaugos ministro patvirtintų Priklausomybės ligų ir reabilitacijos standartų sąrašą nebus įtrauktas ir gydymas natūralia, tačiau nei Europoje, nei už Atlanto oficialiai nepripažinta medžiaga – ibogainu. Iš centrinėje Afrikoje augančio medžio šaknies pagamintas mišinys, jį išbandžiusiųjų teigimu, daro stebuklus. Vienos Meksikoje įsikūrusios privačios klinikos pacientai prieš kamerą pasakoja, kaip jau po kelių dienų pasijuto kitais žmonėmis – jų nebekamuoja žvėriškas noras susileisti dar vieną dozę, neliko ir begalines fizines ir dvasines kančias keliančių abstinencijos simptomų.
Ibogainas – natūralus haliucinogenas, kurį kai kurios Afrikos gentys naudoja iniciacijos ritualų metu. 1960-aisiais mokslininkai pastebėjo, kad ši medžiaga gali padėti atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio.
Ibogainas gamina baltymus, kurie blokuoja smegenų receptorius, sukeliančius troškimą ir abstinencijos simptomus. Tačiau Howardo Lotsofo bandymai pritaikyti šį gydymo būdą Jungtinėse Valstijose nebuvo labai sėkmingi. 1967 metais preparatas šioje šalyje uždraustas kartu su LSD ir psilocibino grybais, taip pat turinčiais haliucinogeninį poveikį.
1980 metais H. Lotsofas įkūrė privačia kliniką Olandijoje. Netrukus panašios klinikos įsteigtos Kanadoje, Meksikoje, Pietų Afrikos Respublikoje.
Teigiamą ibogaino poveikį siekiant atsikratyti priklausomybės kvaišalams 1990 metais patvirtino Majamio (JAV) mokslininkų atlikti tyrimai su žiurkėmis. Šios iš pradžių pripratintos prie stipraus skausmą malšinančio narkotiko morfino. Tačiau pradėjusios vartoti ibogainą, jos morfino nebenorėjo. 1995 metais JAV pradėti klinikiniai tyrimai ir su žmonėmis. Tačiau Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų agentūra (Food And Drug Agency) laikosi nuomonės, jog tai nėra perspektyvus gydymo metodas.
„Ibogainas nėra naujas dalykas, apie jį kalbama mažiausiai pastaruosius 20 metų. Yra užfiksuota stebuklingo pasveikimo atvejų vartojant šią medžiagą. Tačiau, kiek man žinoma, buvo ir mirčių, o kadangi šis gydymo metodas nebuvo patvirtintas valdžios institucijų, tos privažios klinikos, kurios jį taikė, sulaukė teisinių pasekmių“, - sakė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.
Pastaruosius dešimt metų, anot jo, susidomėjimas ibogainu smarkiai sumažėjo. Medikai įsitikinę, kad priklausomybė nuo narkotikų yra tokia pati lėtinė liga, kaip ir cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija – jų išgydyti stebuklingu būdu neįmanoma. Tačiau didžioji dalis narkomanų renkasi būtent gydymą vaistais, kuris nereikalauja tiek daug valios pastangų kaip ilgalaikė reabilitacija.
„Yra ir daugiau metodų, kurie neva padeda suvisam atikratyti potraukio kvaišalams. Pirmaisiais nepriklausomybės metais žmonės vykdavo į Kirgiziją koduotis. Ir dabar kai kurios šeimos siunčia vaikus į Maskvą tam vienmomentiniam kodavimui, kuris paremtas labiau įtaiga nei moksliniais argumentais. Tačiau daliai pacientų tai padeda. Sumoki pinigus, nereikia ilgai kamuotis gydantis potraukį, keičiant elgesį, lankant terapinius užsiėmimus. Pacientams tai labai patrauklu“, - šio prieštaringai vertinamo metodo populiarumo priežastis aiškino E. Subata.
Lietuvoje metadonu gydosi apie 600 žmonių, apie 15 proc. visų priklausomų nuo heroino. Tai beveik tris kartu mažiau nei Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijos.
Europos Sąjungoje nuo 50 iki 70 proc. priklausomų žmonių renkasi gydymą vaistais, nes jis mažiau skausmingas. „Reabilitacija reikalauja izoliacijos, drausmės, darbo terapijos. Ambulatorinis gydymas patogesnis ir valstybei - nereikia mokėti už visos paros priežiūrą, patalpų šildymą, maitinimą“, - teigė E. Subata.
Metadonas yra tirpalas, skiriamas gerti reguliariai - kartą per dieną. Vieno žmogaus gydymas šiuo medikamentu atsieina apie 1 tūkst. litų per metus. Gydoma nuo pusės metų iki dešimtmečio ir ilgiau.