Kontracepcijos priemonių efektyvumas: kaip nuo nėštumo saugosi medikai?

Sau nepakenksiu

Tikime, kad medikai yra sąžiningi ir nesiūlo savo pacientėms to, kas kenktų jų sveikatai. Tik ne kartą teko susidurti su situacija (ypač jei turite medikų savo aplinkoje – draugų ar giminaičių), kai gydytojai puse lūpų pasako – „pagal simptomus reikėtų skirti tą ir aną, tačiau aš pats to vaisto nevartočiau“.

Medikai turi daugiausia informacijos apie bet kurį vaistą, jo privalumus ir trūkumus, todėl tai, ką vartoja jie patys – peršalę, susirgę, pervargę ar profilaktiškai – yra geriausias lakmuso popierėlis, ką vartoti mums, mažiau informuotiems. Jei tokios apklausos (ką vartoja patys medikai) būtų dažnos ir viešos, matyt, gerokai pasikoreguotų labiausiai vartojamų vaistų sąrašai. Manome, kad apklausa apie medikų (ne bet kokių o tų, kurių darbo sritis – moters reprodukcinė sveikata) vartojamą kontracepciją, bus įdomi ir mūsų skaitytojoms.

Vokietijos įmonės „Bayer“ užsakymu 2011 m. rugpjūtį-spalį buvo apklaustas 1001 medikas (gydytojai akušeriai-ginekologai, šeimos gydytojai ir akušerės). Buvo parinkti reprodukcinio amžiaus (25-55 m.) respondentai, kurie patys šiuo metu naudoja kokią nors kontracepciją. Apklaustųjų (iš jų 574 moterys ir 427 vyrai) medicininė praktika dirbant su moterimis – 3-25 metai. Apklausos dalyviai buvo parinkti iš 10 šalių – Australijos, Brazilijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Pietų Korėjos, Meksikos, Ispanijos, Švedijos ir Anglijos.

Gydytojai renkasi hormoninę spiralę

29% apklaustų sveikatos priežiūros specialistų apklausos metu teigė naudojantys hormonines spirales (jei tai medikai vyrai, tai spiralę naudojo partnerės). Medikai argumentavo kad ši priemonė geriausiai leidžia susiplanuoti tarpus tarp vaikų ir labiausiai priimtina šeimai, apsisprendusiai nebeturėti vaikų.

Kitos sveikatos specialistų dažniausiai naudojamos apsaugos nuo nėštumo priemonės yra kontraceptinės tabletės ir prezervatyvai.

29% naudoja hormoninę spiralę.

20% apklaustųjų naudojo sudėtines kontraceptines tabletes.

17% apklaustų medikų saugojosi nėštumo naudodamiesi prezervatyvais.

8% rinkosi varinę gimdos spiralę.

7% buvo atlikę vazektomiją (gydytojai vyrai arba gydytojų moterų partneriai.

7% buvo atlikę sterilizaciją (gydytojos moterys arba gydytojų vyrų partnerės.

6% naudojo makšties žiedą.

4% vartojo progestino piliules.

1% turėjo įsidėję kontraceptinius implantus.

1% naudojo kontraceptinį pleistrą.

Didelę tyrimo dalį sudarė medikų atsakymai, kokią kontracepciją jie dažniausiai rekomenduoja savo pacientėms. Paminėsime keletą įdomesnių faktų:

Daugiau nei 83% sveikatos priežiūros specialistų rekomendavo vaikų turinčioms moterims hormoninę spiralę. Ji buvo siūloma dėl ilgo veikimo laiko (5 metai) ir teigiamo poveikio mėnesinėms – ši priemonė dėl vietinio poveikio gimdos gleivinei efektyviai mažina gausų menstruacinį kraujavimą. Moterims, kurios nebeplanuoja turėti daugiau vaikų, gydytojai irgi dažniausiai rekomendavo hormoninę spiralę (46%), 18% patarė sterilizaciją ir 12% – varinę spiralę.

Moterims, kurios nori tarp gimdymų padaryti ilgesnę pertrauką (bet būtinai vėliau dar susilaukti vaikų), 36% medikų siūlė sudėtines kontraceptines tabletes (SKT), 26% – hormoninę spiralę. Beveik pusė (45%) moterų po gimdymo pareiškė norą pakeisti kontraceptinę priemonę, nes pasikeitė šeimos situacija: dažniausiai pageidavo ilgesnio tarpo tarp gimdymų arba teigė vaikų visiškai nebeplanuojančios.

Kontraceptinės priemonės, įtrauktos į tyrimą

Sudėtinės kontraceptinės tabletės. Šiuo metu gaminamos su itin mažomis hormonų dozėmis ir pažangiomis medžiagomis. Didžiausia naujiena – tabletės su estradioliu, identišku moters organizme gaminam hormonui estrogenui. Tabletės slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives. Tabletės gali būti skiriamos įvairioms ginekologinėms ligoms gydyti, hormonų sukeltiems negalavimams lengvinti. Netinka krūtimi maitinančioms moterims.

Progestino piliulės (minipiliulės). Jose nėra estrogeno. Progestinas tirština gimdos kaklelio gleives, slopina spermatozoidų judrumą. Jos plonina gimdos gleivinę, tad apvaisintas kiaušinėlis negali implantuotis. Tinkamos krūtimi maitinančioms motinoms.

Makšties žiedas. Mažas, minkštas plastikinis žiedas, kuris dedamas į makštį. Jis išskiria dviejų rūšių sintetinius hormonus – estrogeną ir progestiną, stabdo ovuliaciją ir neleidžia spermatozoidams patekti į gimdos kaklelį. Gali palengvinti priešmenstruacinius simptomus, kraujavimas gali būti lengvesnis ir mažiau skausmingas. Krūtimi maitinančioms motinoms netinka.

Kontraceptinis pleistras. Užklijuotas ant odos išskiria mažas dozes estrogeno ir progestino, taip užkerta kelią ovuliacijai ir pakeičia gleives gimdos kaklelyje, kad sperma nepatektų į gimdą. Netinka krūtimi maitinančioms motinoms. Nėra permatomas, todėl matomas ant odos.

Vario spiralė. Gali būti naudojama nuo 3 iki 10 metų, priklausomai nuo tipo. Spiralės išskiriami metalo jonai mažina spermatozoidų judrumą, sukelia pakitimų gimdos gleivinėje, dėl kurių gemalas negali įsitvirtinti gimdoje. Mėnesinės gali tapti gausesnės. Vaisingumas pašalinus spiralę vėl tampa normalus. Vario spiralė gali būti įdėta praėjus 4 savaitėms po gimimo ir gali būti naudojama žindant krūtimi. Kas 6 mėnesius reikalinga medicininė apžiūra. Dažniausiai netinka negimdžiusioms. Hormoninė spiralė. Veiksminga iki 5 metų, išėmus vaisingumas atsistato iškart. Spiralė išskiria mažas progestino dozes tiesiai į gimdą ir veikia vietiškai. Gali būti įvedama po gimdymo praėjus 6 savaitėms, tinka maitinančioms krūtimi. Sumažina gausų mėnesinių kraujavimą. Gali būti naudojama ir negimdžiusių moterų.

Hormoninis implantas. Tai mažas lankstus strypelis, įvedamas po rankos oda. Gali būti jaučiamas čiuopiant pirštais, bet nematomas. Implantas išskiria nedideles progestino dozes, galioja iki 3 metų. Lietuvoje neparduodamas.

Prezervatyvai (vyriški ir moteriški). Barjerinė kontracepcijos forma. Apsaugo nuo nėštumo neleisdami spermai patekti į gimdą, saugo nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Sterilizacija. Operacija, kuri visam laikui užkerta galimybę pastoti. Atliekamas taikant bendrąją nejautrą. Operacijos metu perrišami arba užblokuojami kiaušintakiai. Šeimos planavimo tikslu Lietuvoje neatliekama.

Vazektomija. Vyrų sterilizacija. Per operaciją užblokuojami kanalai, kuriais sperma iš sėklidžių patenka į varpą. Šeimos planavimo tikslu Lietuvoje neatliekama.

Vazektomija - 99,9% (per vienerius metus pastoja 1 moteris iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 99,9% (per vienerius metus pastoja 1 moteris iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo).

Hormoninė spiralė - 99,8% (per vienerius metus pastoja 2 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų ); 99,8% (per vienerius metus pastoja 2 moterys iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Sudėtinės kontraceptinės tabletės - 99,7% (per vienerius metus pastoja 3 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 92% (per vienerius metus pastoja 80 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Kontraceptinis pleistras - 99,7% (per vienerius metus pastoja 3 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų ); 92% (per vienerius metus pastoja 80 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Kontraceptinis žiedas - 99,7% (per vienerius metus pastoja 3 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 92% (per vienerius metus pastoja 80 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Minipiliulės - 99,7% (per vienerius metus pastoja 3 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 92% (per vienerius metus pastoja 80 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Progestino injekcijos - 99,7% (per vienerius metus pastoja 3 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 99,7% (per vienerius metus pastoja 3 moterys iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Moterų sterilizacija - 99,5% (per vienerius metus pastoja 5 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 99,5% (per vienerius metus pastoja 5 moterys iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Varinė spiralė - 99,4% (per vienerius metus pastoja 6 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 99,2% (per vienerius metus pastoja 8 moterys iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Prezervatyvai - 98% (per vienerius metus pastoja 20 moterų iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 85% (per vienerius metus pastoja 150 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Natūralus šeimos planavimo būdas - 97% (per vienerius metus pastoja 3 moterys iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 75% (per vienerius metus pastoja 250 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Spermicidinės priemonės - 82% (per vienerius metus pastoja 180 moterų iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 71% (per vienerius metus pastoja 290 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo )

Skubiosios kontracepcijos tabletės - 75% (per vienerius metus pastoja 250 moterų iš 1000, jei tabletė išgeriama praėjus ne daugiau kaip 72 valandoms po nesaugaus lytinio akto)

Nesisaugojimas - 15% (per vienerius metus pastoja 850 moterų iš 1000 - kontracepcijos metodas ir jo efektyvumas, jei nedaroma vartojimo klaidų); 15% (per vienerius metus pastoja 850 moterų iš 1000 - skaičiai iš realaus gyvenimo)

Šaltinis: adaptuota informacija, remiantis Trussell, J. Contraceptive efficacy. In: Hatcher RA, Trussell J, Nelson AL, Cates W, Stewart FH, Kowal D. Contraceptive Technology: Nineteenth Revised Edition. New York NY: Ardent Media, 2007.

Temą remia kompanija „Bayer“. Kviečiame aplankyti moters e.kalendorių www.prisimink.lt, skirtą planuojančioms nėštumą, besilaukiančioms, neseniai pagimdžiusioms arba vartojančioms kontracepciją moterims.