Kokybės kontrolieriumi dirbantis L.Petkūnas vis dažniau susimąsto, ar ne laikas eiti į pensiją.
Kad nebūtų broko, jis privalo būti griežtas, nes jei klientai pareikš pretenzijų, visi badys pirštais Kontrolieriaus tarnybą. Todėl jo darbas kartais būna nervingas.
Lietuvos nusipelniusio išradėjo titulą pelnęs vyras tarp bendradarbių yra vyriausias.
Tačiau apie L.Petkūno pasitraukimą bendrovės „Wavin Baltic” administracija nenori girdėti.
Visi tik ir laukia, kada galės jį pasveikinti po sėkmingo starto veteranų irklavimo varžybose.
„Čia esu paskutinis mohikanas”, – sakė L.Petkūnas, besijaučiantis pačiame jėgų žydėjime.
Kai Leonas užsimiršta ir sveikindamasis vyriškai spūsteli ranką, jo bendradarbiai net aikteli: „Nesulaužyk rankos.”
1 metro ir 81 centimetro ūgio vilniečiui gamta nepašykštėjo jėgos. Jau trisdešimt metų jo kūno svoris beveik toks pat – svarstyklių padala nerodo daugiau nei 86 kilogramų.
Tiek vyras svėrė jaunystėje, kai aktyviai sportavo. Pastarąjį dešimtmetį Leonas grįžo prie užmiršto pomėgio ir keturiskart laimėjo aukso medalį pasaulio irklavimo veteranų regatoje.
Akademinė valtis sveria apie 15 kilogramų, bet nėra lengva ją valdyti.
„Kaip užsiauginote raumenis?” – paklausiau užsigrūdinusio vyro. „Reikia daug valgyti, – šyptelėjo ir pridūrė: – nepatarčiau moterims irkluoti. Reikia ištvermės, geros reakcijos, ilgų rankų, stiprios nugaros, gerų kojų.”
Gimęs Ignalinos krašte, kuris nuo seno garsėja talentingais irkluotojais, Leonas buvo stiprus kaimo vaikis, kuriam teko prisidėti prie ūkio darbų, nes šeimoje buvo vyriausias iš vaikų.
Baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą jis svajojo tapti laivo kapitonu. Klaipėdos jūreivystės mokykloje jis išlaikė du stojamuosius egzaminus, bet pabūgęs karinės tarnybos persigalvojo.
Jaunuolis atvyko į tuometį Kauno politechnikos institutą ir pasirinko studijuoti chemijos technologiją.
Apsilankęs vienoje sporto mokykloje, kad galėtų išmokti gerai irkluoti, Leonas sužinojo – priimami paaugliai nuo 14 metų, o jis buvo dvidešimtmetis studentas.
„Per senas, gal neverta nė bandyti?” – tokią užuominą išgirdęs vyras nepabūgo. Padarius prie skersinio daugiau nei 20 prisitraukimų, treneris pasižiūrėjo į Leoną, bet nieko nepasakė.
Vėliau sutikęs jį gatvėje ėmė priekaištauti: „Ko neateini?” Po metų būsimas chemijos technologas sėkmingai startavo aštuonvietėje valtyje.
Leonas niekada nesigailėjo profesionaliam irklavimui skyręs daugiau nei 10 metų. Lietuvių sportininkų komanda skersai išilgai išvažinėjo tuometę Sovietų Sąjungą, vadinamąsias socialistines demokratines šalis Rytų Europoje.
Baigęs Kauno politechnikos institutą jis atsidūrė Azerbaidžane, o grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad pirmoji jo meilė – akių ligų gydytoja Gražina Mildažienė išsiskyrė. Tai buvo dabar garsios žurnalistės E.Mildažytės motina.
Pasipiršęs Gražinai ir sukūręs šeimą, Leonas pasitraukė iš didžiojo sporto, nors laisvalaikiu žaisdavo krepšinį, vėliau susižavėjo tenisu.
Prieš gerą dešimtmetį L.Petkūnas įsitraukė į pasaulio irklavimo veteranų judėjimą – keturiskart tapo regatos nugalėtoju.
Norint nugalėti reikia nemažai išlieti prakaito. Triskart per savaitę po darbo L.Petkūnas vyksta ne namo, o į Trakus, kur irkluoja 10–12 kilometrų.
Tai daro ne malonumui, o ugdydamas ištvermę, greitį, irklavimo įgūdžius. „Malonu būna tik tada, kai gauni medalį”, – prisipažino irkluotojas.
L.Petkūno žmona Gražina mėgsta pasišaipyti, kad jos sutuoktinis negali ištverti be dopingo – fizinio krūvio.
Tiesa, nemažai draugų priekaištauja Leonui, kad daug irkluodamas gali nualinti organizmą.
Vyras prisimena, kaip jo motina irgi dažnai pasakydavo: „Vaikeli, kam tu save taip vargini?”
Bet Leonas įsitikinęs, kad judėti būtina. Jam kelia juoką kalbos apie badavimą, dietas, organizmo valymą. Poreikis judėti vilniečiui įaugęs į kraują.
Su amžiumi senka organizmo galimybės atkurti jėgas. Kad nesubliūkštų raumenys, Leonas kilnoja svarmenis, mankštinasi prie treniruoklio.
„Man smagiau, kad neturiu vadinamojo alaus pilvo, celiulito, nors sakoma, kad tai – geriausias moters draugas, bet su amžiumi taip atsitinka ir vyrams”, – prisipažino pašnekovas.
Kai prieš kurį laiką L.Petkūnui gydytoja padarė kardiogramą, įspėjo, kad išsiplėtusi širdis.
Bet sužinojusi, kad jaunystėje Leonas daug sportavo, gydytoja jį nuramino: „Tada nieko tokio.”
Kiti Leono sveikatos rodikliai, pavyzdžiui, kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje, kūno masės indeksas, yra beveik idealūs.
Laisvalaikis be irklavimo, krepšinio ar teniso jam būtų nuobodybė.
„Judėjimas yra gyvenimo variklis”, – šypsojosi L.Petkūnas, kuris šiemet vėl dalyvaus pasaulio irklavimo veteranų regatoje Duisburge (Vokietija).
Vyras viliasi savo kolekcijoje turėti penktą aukso medalį.