- Kas tai yra lėtinis prostatitas ir kuo vyrams jis pavojingas? Ar ši liga gali tapti ir nevaisingumo priežastimi?
- Be abejo, prostatitas gali įtakoti vaisingumą. Taip pat menksta potencija, prastėja spermos kokybė. Prostatitas yra lytinių organų uždegimas ir ypač blogai, kad vyrai šią ligą linkę užleisti. Ypač klastingas lėtinis prostatitas - tai galbūt yra ir viena iš medikams sunkesnių situacijų, nes klinikinis ligos vaizdas šiek tiek „suveltas“. Ligonis dažnai ateina su neaiškiai nusakomais simptomais: kažkokiu diskomfortu, maudimu, skausmu tarpvietėje ar pilvo apačioje. Ir netgi atlikus objektyvius laboratorinius tyrimus prostatos pakitimai atrodo pakankamai minimalūs. O vyrui jie vis dėlto sukelia pakankamai stiprias problemas – nuo medicininių iki socialinių.
- Ką jūs turite omenyje?
- Kai vyrui visą laiką blogai „ten“, apačioje, jam nerūpi darbas, hobis-nukenčia socialinis, seksualinis gyvenimas. Apskritai atsiranda nepasitenkinimas gyvenimo kokybe. Bet vyrai vis tiek dažnai nesikreipia į gydytoją atsiradus jau minėtiems simptomams. Dažnai galvojama, kad viskas praeis savaime. Ir galiausiai ateina su lėtiniu ,užleistu uždegimu. O visi lėtiniai uždegimai - tame tarpe ir prostatitas - yra sunkiai gydomi. Todėl jei su visais skundais ateini tik po metų, ko gero, labai gerų ir greitų gydymo rezultatų tikėtis sunku.
- Ar prostatitu serga ir jauni vyrai, ar tai labiau vyresniųjų liga?
- Prostatitas gali būti nustatomas bet kokio amžiaus vyrui. Iš esmės visi, lytinį gyvenimą gyvenantys vyrai gali juo susirgti. Tiek 20 metų, tiek 45, tiek 60 metų. Ši liga nesirenka pagal amžių. Nereikia manyti, kad vyresni prostatitu serga dažniau - kaip tik atvirkščiai. Vyresniame amžiuje labiau vyrauja kitos ligos.
- Dabar dažnai kalbama apie prostatos vėžį. Galbūt bijodami išgirsti tokią diagnozę vyrai ir vengia tikrintis?
- Iš tikrųjų dėl to bijoti nereikėtų, nes prostatos vėžys, nustatytas ankstyvoje stadijoje,pasaulyje ir Lietuvoje yra gydomas ir išgydomas pilnai. Ir žmogus paskui dar gyvens daugybę metų kokybišką gyvenimą. Todėl vėžį geriau nustatyti ankstyvoje stadijoje.
Kada vis dėlto reikia kreiptis į urologą, o kada dar pakentėti? Juk nebėgsi pas gydytoją dėl kiekvieno skausmelio.
Kentėti nereikia niekad. Šiais laikais, gyvenant civilizuotoje visuomenėje, į gydytoją reikia kreiptis tada, kai atsiranda simptomai - bet kokie simptomai. Ir kreiptis į gydytojus - taip pat ir į urologus. Ar šlapinimasis sutrinka, ar atsiranda potencijos problemos, ar kažkokie skausmai, diskomfortai - pasitikrinkite. Visada geriau profilaktika, negu smarkiai užleista liga.
Pasitikrinkite pas urologą vienąsyk metuose po 50 metų jubiliejaus, net neturint jokių nusiskundimų. Moterys vyrą tokiam vizitui galėtų ir paskatinti- žmonės netgi galėtų ateiti kartu: moteris - pas ginekologą, vyras - pas urologą.
- Ar tiesa, kad mylėtis reikia reguliariai, o jei tai daroma retai - tai ir prostatos problemos dažnesnės?
- Čia esama tam tikros sąsajos. Ji moksliškai galbūt nėra įrodyta, tačiau reguliarūs lytiniai santykiai, tenkinantys abu partnerius – visaverčio gyvenimo viena sudėtinių dalių, gyvenimo prieskonis, įtakojantis ir prostatos būklę.Manoma, kad dažnesni lytiniai santykiai apsaugo nuo prostatos vėžio, prostatitų.