Kaip pagerinti santykius su anyta?

Ji nuolat man sako, kad nemoku maitinti vaiko, o pati penkių mėnesių vaikui į burnytę kišo lašinių gabaliuką – neva tegul čiulpia vietoje čiulptuko. Ji neskaitė jokios naujausios literatūros apie vaikų auginimą. Pavyzdžiui, sako, kad nuo sauskelnių vaikų kojos tampa kreivos, kad nereikia skiepų. Kai vaikas užsikrėtė rota virusu ir atsigulėme į ligoninę, ji atėjusi pareiškė gydytojams, kad aš apnuodijau vaiką. Kai jis paaugo, anyta jam kišdavo saldainius, gazuotus gėrimus, o aš nenorėjau mažo vaiko pratinti prie saldumynų. Galiausiai jį primaitino žemės riešutais ir vaikui prasidėjo baisi alergija, teko vežti į ligoninę. Bijodavau jai palikti anūką, jei reikėdavo išvykti. Bet negaliu sakyti, kad ji nemyli anūko. Aišku, myli, tik jos supratimas apie vaiko auklėjimą yra senamadiškas. Turiu draugę, kuri labai sutaria su anyta – ji jai kaip antra mama. Net pavydas ima toms, kurios gražiai sutaria su anytomis.“   Dvi katės nedraugauja

Anyta – ne tavo mama. Žinoma, geriausiai, kai ji gyvena atskirai nuo jaunos šeimos. Su savo tėvais ne visi gerai sutaria, nes visi senieji nori pamokyti jauniklius. O jei jau gyvenate anytos „karalystėje“, nori nenori tenka laikytis jos tvarkos. Antraip neišvengsi karo. Dvi moterys virtuvėje – jau mūšis. Protingos marčios nesiginčija: daro savaip, bet rodo pagarbą, išklauso anytą. Ideali anyta ta, kuri supranta, kad nedera kištis į jaunos šeimos gyvenimą ar vaiko auginimą. Padeda, pataria tik tada, kai yra prašoma. Abi - ir anyta, ir mama šiek tiek konkuruoja dėl vaiko gerovės, nes abi myli vaikelį. Naivu tikėtis, kad pakeisite anytos būdą, tik veltui gadinsite nervus. Geriausia išeitis - stengtis nesivelti į ginčus. 

Nustokite elgtis kaip auka. Galite nuolat skųstis, kokia anyta yra bloga, apkalbinėti ją kitiems. O galite tvarkytis mandagiai. Nebūtina keisti savo nuomonės, svarbu nubrėžti ribas, kiek į vaiko auklėjimą gali kištis anyta geruoju, be barnių. Saugokite savo šeimos lyg mažos valstybės sienas.

Svarbu sutarti su vyru - kokios nuomonės dėl vaiko auklėjimo vieningai abu laikysitės, tada ir anyta mažiau balso turės.

Kuo dažniau naudositės jos paslauga kaip aukle anūkui, tuo labiau turėsite taikstytis su jos auklėjimu. Kitas reikalas, jei anūkas bus tik svečias. Jei išgalite, patartina vaikams bent kartais samdyti auklę, kuri „neleistų“ močiutei pernelyg užsibūti pas vaikaitį. Būkite paruošusi tvirtų argumentų, kodėl samdote auklę, kad neįžeistumėte anytos.

Priimkite anytą tokią, kokia ji yra. Ji jums ne konkurentė, niekada neužims jūsų vietos. Nesiginčykite, net jei ji savo elgesiu bandys parodyti, kad yra geresnė už jus. Pripažinkite jos pranašumą. Protingas neįrodinėja, kad yra protingesni ar geresnis.

Vadinkite anytą vardu. Tai suteiktų galimybę jaustis lygiaverte.

Supraskite anytą – ji gimė visai kitu laiku, kitokioje šeimoje, tad jos požiūris į auklėjimą ir skonis yra kitoks. Tokioje situacijoje visiškai nenaudinga kažką įrodinėti. Svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms ir neįsipainioti į betikslius ginčus.

Vertinkite jos dovanas, nepeikite, o padėkite matomoje vietoje (bent laikinai).

Ta blogoji anyta pagimdė jums vyrą. Juk jo neradote kopūste. Svarbiausias jausmas, kurį turite jausti anytai – dėkingumas. Supraskite - ji ilgus metus augino savo sūnų, o štai atsirandate jūs ir reiškiate teises į jos lobį.

Pagirkite anytą už jos talentus ar šukuoseną. Juk pagaliau kažką ji daro gerai. Gal verda skanią uogienę?

Kartais padovanokite jai dovanėlę ar gėlių. Nepamirškite jos gimtadienio.

Kad ir kaip būtų sunku, pamėginkite atrasti malonių anytos savybių. Jei jūsų santykiai bus geri, anyta niekada nekenks jums ir jūsų santykiams su jos vaiku.